… Mums natūraliai atsiranda intuityvus noras neigti karmos dėsnio buvimą, arba jos teisingumą dėlto, jog dažniausiai jis neįvyksta tuoj pat. Mes retai tematome, jog žmogus, kuris elgiasi žiauriai ar neteisingai, iš karto gautų atpildą už tai, ką daro. Pasekmės to, ką darome, ne visada spėja mus pavyti šiame gyvenime dėl jo trumpumo, o taip pat dėl dvasios gailestingumo… Dėl šio karmos grįžtamojo ryšio uždelstumo materialiame pasaulyje gali kilti iliuzija, kad atpildo, karmos dėsnio iš viso nėra. Kad pasaulis tiesiog žiaurus, beprasmis, chaotiškas. Tačiau tai ir yra tiktai iliuzija – iliuzija, susijusi su dar neišsivysčiusiu dvasiniu regėjimu bei didelėmis ego pretenzijomis, su materialaus gyvenimo trumpumu.
Atperkame karmą, kada sustiprėjame, kada jau esame pajėgūs tai daryti, o darydami – tobulėti, neįsiskaudindami tiek, kad tai vestų į dar didesnę degradaciją… Būtent todėl, o ir dėl kitų priežasčių sunki, skausminga karma neretai atidedama vėlesniam laikui, kada subręs aplinkybės jai atpirkti. Kartais, kol tai įvyksta, praeina keli gyvenimai, dešimtys, šimtai gyvenimų, ištisos kalpos. Tačiau toks ilgas karmos išsipildymo atidėjimas labiau liečia karmą, susijusią su ištisomis nacijomis, žemynais, planetomis, žvaigždžių sistemomis, su jų gyvenimu arba žuvimu, jų egzistavimo pasekmėmis.
Atvirkščiai, kartais karminis atpirkimas vyksta greitai, beveik žaibiškai, tuoj pat. Pasaulis taip pat turi subręsti, pasiruošti sunkesnių energijų transformavimui, paleidimui.
Aplinkybės, kada tam tikra karma galės būti atpirkta, yra subtiliausiu būdu apsprendžiamos, skiriamos Karmos Valdovų bei dvasinių hierarchijų, išpildančių Aukščiausiąją valią visoje jos pilnatvėje, visuose pasauliuose bei visuose jų lygiuose.
Tai, dėl ko karma atidedama, kartais susiję su tuo, jog valymas turi subręsti ne tik Sielai, kuri pradėjo šią karmą, bet ir tiems, kurie nuo jos nukentėjo, buvusioms aukoms, kurias šis apsivalymas taip pat palies – juk atpirkimą priimti taip pat nėra lengva, kaip ir atsiprašymą, net kai jis nuoširdus. Pasekmės neša palengvėjimą, tačiau pats procesas dažnai nėra malonus.
Taip pat tokiam karminiam atpirkimui, apsivalymui turi subręsti ir aplinkinis pasaulis. Štai kai kurios priežastys, dėl ko karminiai procesai neretai atidedami – tai panašu į operaciją, kurios metu nuskausminimas gali būti tik dalinis, todėl pasiruošimas kartais ilgas…
Taigi, karminės pasekmės atidedamos ne tik dėl objektyvių priežasčių, bet ir dėl dvasios pasaulio gailestingumo.
Tik mūsų silpnumas, neišmanymas verčia mus manyti, jog gali būti kokia nors beprasmė kančia ar beprasmis įsikūnijimas – viskas, kas vyksta, yra kruopščiai, o tiksliau, tobulai fiksuojama Akašos chronikose, suteikiant galimybę susieti praeities įsikūnijimus su ateitimi, įprasminti bet kurį gyvenimą, susiejant ankstesnes Sielos užduotis bei pasiekimus su paskesniais įvykiais. Tokiu būdu yra daromi ne tik karminiai, bet ir bet kokios evoliucijos arba degradacijos įrašai.
Bus daugiau…
