Karmą, karmos dėsnį galima mylėti. Reikia mylėti. Juk karma – tai Viešpaties pasireiškimas jo nenutrūkstančiame teisingumo bei meilės veiksme, amžinoje atmintyje. Karmos dėsnis patvirtina, jog į mus žvelgiama rimtai, kaip į atsakingas už savo poelgius bei pasirinkimus esybes. Karma – tai pati Viešpaties tiesa ir meilė, pati evoliucija veiksme, nukreipta į tobulėjančias, turinčias laisvą valią bei pažįstančiomis savo laisvos valios pasekmes būtybes.
Karmoje – pasaulio sąmoninga, dvasinga atmintis bei sąmonė, sąžinė. Karmos dėsnyje sąveikauja mūsų laisvo pasirinkimo bei kitų būtybių laisvo pasirinkimo pasekmės, susisiedamos su Viešpaties valia, kosmoso dėsniais. Arba tiesiog su neišsibaigusiais mūsų bei kitų būtybių ankstesniais pasirinkimais – jų energijomis, šių pasirinkimų gyvenimu, tebesitęsiančiu aplinkiniame pasaulyje.
Karmoje – ir pasaulio prasmingumo, tęstinumo, atminties garantija.
Be karmos dėsnio, kaip ir be laisvos valios, neįmanoma būtų jokia evoliucija, joks dvasinis skatinimas tobulėjimui.
Be jos nebūtų stimulo tobulėjimui, užmigtume, degraduotume.
Be karmos nebūtų įmanomas joks dvasinis dėsningumas, jokia tvarka, negalėtų egzistuoti teisinga, neiškreipta atmintis, negalėtų egzistuoti aukštesni, dieviški pasauliai… Visa panirtų į chaosą, užmarštį, beprasmybę..
Būtybės, kurios būtų per ilgai saugomos nuo karminio atpildo, atrodytų lyg ilgą laiką lepinami turtingų ar įtakingų tėvų vaikai – juk tėvai juos saugo nuo be kokio natūralaus atpildo, bet kokio sunkumo, išbandymo, bet kokios asmeninės pastangos ir atsakomybės už norus, pasirinkimus, poelgius…. Kokie rezultatai – žinome iš patirties arba galime įsivaizduoti.
Vengdami karminio atpildo (šiuo atveju, be abejo, blogosios karmos atpildo – juk niekas nevengia gerųjų pasekmių, pelnytų likimo dovanų, taigi, vengiame tik vienos karmos dėsnio pusės :)), atrodome lyg tie vaikai, trokštantys, kad juos lepintų neribotą laiką, neatsižvelgiant į pasekmes arba tai, ką jie darytų…
Vaizdingai galima palyginti, jog kaip Siela mūsų asmenybei atstovauja mūsų dvasinės esaties sąžinę, taip pasaulio mastu karma, karmos dėsnis yra Pasaulio Sąžinė, visur esantis Viešpaties Teisingumas. Tai – neiškreipiamos visur esančios Tiesos dėsnis amžiname veiksme. Jeigu mes kratomės karmos, tuo pačiu kratomės pasaulio prasmingumo, pačios teisingumo esmės…
