Apibendrinimas
Jei asmenybė, su kuria nori susisiekti išėjusios sielos, yra iš esmės sveika, stabili, savaranki, blaivaus proto, nepatiria gilios krizės, turi dvasinės praktikos patirties, gyvena stabilų, moralų, sveiką gyvenimą, o asmenybė, kurios siela nori susisiekti, taip pat buvo rimta, atsakinga, šviesi, pakankamai sąmoninga, tuomet galima tikėtis, jog šioje istorijoje yra kažkas iš tiesų rimta, į ką verta gilintis, eikvoti laiką bei tikėtis, jog rezultatas taip pat bus vertingas.
Galbūt tai tam tikri sielų tarpusavio susitarimai, į kuriuos reiktų kreipti dėmesį, kaip į brandžių, susivokiančių, pakankamai savarankių sielų susitarimus, kurių dėka turi įvykti tai, ko kitu atveju neįvyktų.
Tokius atvejus pakankamai sunku, bet tačiau įmanoma suvokti, paaiškinti įžvalgos būdu, jie gali būti iš tiesų svarbūs daugeliui žmonių ar šioms dviems sieloms.
Kita vertus, ar mes turime teisę lįsti į šį mūsų neliečiantį bendravimą, ar mus įsileis į jį? Be to, tokiu atveju tie, kas dalyvauja panašiose situacijose, yra pakankamai brandūs patys susivokti, kas vyksta. Gal ne iš karto, gal su nedidele pagalba, tačiau situacija šiuo atveju adekvati arba beveik adekvati sielų, asmenybių gebėjimams. Taigi tas, su kuo vyksta panaši situacija, turi ir potencialą susivokti, kas vyksta.
Jeigu situacija ne tokia, tuomet galimi kiti variantai.
Jeigu asmenybė, su kuria norima susisiekti, nors ir neturi dvasinės praktikos patirties, tačiau yra atsakinga, blaiviai mąstanti, savaranki, tuomet toks bendravimas su anapusybėje esančiu išsikūnijusiu artimuoju gali būti išbandymas, skatinantis pradėti aktyvų dvasinį kelią, kažkokiu būdu atnaujinti gyvenimą, atsiverti nešabloniškam mąstymui, išeiti už grubaus materializmo, netikėjimo ribų.
Tokiu atveju šis skatinimas gali būti inspiruojamas:
1. Jam artimų arba giminingų sielų – bendražygių evoliuciniame kelyje. Mes jas galime pažinoti, kaip mūsų buvusius gimines, mylimuosius, vaikus ir pan… Dažnai apie tokius santykius, kurie bus po įsikūnijimo, yra susitariama iš anksto, dar prieš įsikūnijant.
2. Kartais toks bendravimas yra paskatinamas Amžinosios Dvasios. Tuomet ji gali veikti per išėjusią sielą, ją paskatindama bendrauti, inspiruoti pokyčius.
3. Kartais tokį skatinimą bendrauti su anksčiau išėjusiu žmogumi gali rodyti paties žmogaus siela, jo Aukščiausioji esatis, arba Monada.
4. Kartais tokį bendravimą gali inspiruoti Dvasiniai mūsų Mokytojai, dažniausiai tuo metu neturintys fizinio įsikūnijimo, nematydami kito būdo pažadinti žmogų gilesniam, nekasdieniam žvilgsniui į gyvenimą.
Daugeliu atveju mūsų pačių siela, mūsų Aukščiausioji esatis gali kreiptis į mums artimas sielas, inspiruodama šį bendravimą tam, kad gyvenimas to, į kurį kreipiamasi, taptų dvasingesnis, mažiau prilipęs prie materijos, proto šablonų. Kartais to reikia tam, kad galėtų ateiti anksčiau pažinota siela bei įsikūnyti šeimoje to, su kuriuo bendraujama.
Kaip bebūtų, jei bendravimas užtrunka, į jį bandys visaip įsiterpti tamsios astralinės, elementalių ar dvasinės esmės, išsikūniję žmonės, trokštančios pokštų, astralinių seksualinių ar kitokių nuotykių, tiesiog žmogiškos emocinės energijos bei dėmesio. Todėl ilgesni santykiai su anapusybėje esančiais žmonėmis nėra nepavojingi, reikalauja tam tikrų įgūdžių. Jei toks ryšys trunka ilgiau, nori nenori teks išmokti jį apsaugoti nuo nepageidaujamų atsitiktinių ar žemų, neadekvačių ryšių.
Neretai taip būna, jog paskatinimą dvasiškai tobulėti mums suteikia kokios nors kurioziškos, neaiškios, dramatiškos, mistiškos situacijos.
Atskirti, kas inspiravo šią situaciją, nėra lengva, juolab, kad kartais tai daugiasluoksnis, daugialypis procesas, išsiskleidžiantis pakopomis, įgaunantis vieną ar kitą kryptį priklausomai nuo to, kaip į jį reaguojama.
Kartais tokį postūmį inspiruoja tamsos jėgos, formuodamos keistas, kankinančias situacijas, kurios mus verčia ieškoti atsakymų, nepasitenkinti paviršutiniška pasaulėžiūra, paviršinėmis žiniomis.
Kartais tai būna keistos situacijos, panašios tarsi į verpetą, kuriame susiviję įvairiausios – ir tamsios, ir šviesios – įtakos. Tai gali būti situacijos, kuriose su mumis bendrauja ir išėjusių artimųjų sielos ir tamsios esmės, apsimetančios jais, ir pašalinės sielos, neturinčios ką veikti bei besismaginančios proga pabendrauti.
Jeigu žmogus linkęs į tamsią mistiką, yra nestabilios psichikos ar emocijų, jei jame silpnai įtvirtintos dorybės, tai tokia situacija, net jei norėtų bendrauti išėjusi artima siela, jam iš tiesų bus pavojinga. Sunku tikėtis, kad tokiu atveju panašų ryšį su išėjusia siela galėtų inspiruoti iš tiesų mus mylinčios ar šviesios dvasingos esmės, mokytojai.
Taigi, kaip yra jūsų atveju?
Gimimo momentas gali parodyti polinkį į bendravimą su išėjusiais arba „anapusybe”
Gimimo momentas taip pat gali kai ką pasakyti apie tai, ar įsikūnijusi siela turi polinkį, gebėjimą bendrauti su kitomis sielomis sapne ar budrioje sąmonėje, ar turi ilgalaikių nebaigtų asmeninių karminių ryšių, kurie bus aktyvūs įsikūnijimo metu.
Gimimo metu žmogaus, su kuriuo bandoma susisiekti ( datą parašėte laiške), Mėnulis yra Ožiaragio ženkle kartu su Karminiu Mėnulio mazgu Ketu.
Tai reiškia, kad jeigu išėjęs žmogus buvo moteris, tarp jų gali iš tiesų formuotis ilgalaikės karminio sielų ryšio situacijos, kurias bus sunku nutraukti, nes tai tęsiasi jau seniai, ne vieną įsikūnijimą, tiesiog tarp jų taip įprasta.
Visgi, ar tai būtinas ryšys, abiejų sielų suplanuotas dar prieš abiejų įsikūnijimą, ar jis prasmingas, ar šviesus, kokia jo prasmė, ar tai tikrai tas ryšys, apie kurį turima galvoje, ar tai ne pasinaudojimas šiuo ryšiu tamsos jėgų, tamsių astralinių esmių, vengiančių evoliucionuoti išėjusių sielų – reikėtų daugiau informacijos, tuomet situacija būtų aiškesnė.
Sielos su mumis gali bendrauti tiek dvasingu, tiek egoistišku būdu
Išėjusios sielos šauksmas gali būti tiek dvasingas, prasmingas, tiek tiesiog egoistiškas, išsiilgęs bendrauti, net nesuvokiant šio šauksmo jėgos, pavojaus gyvenančiam materialiame kūne žmogui, be susivokimo, kiek toks šauksmas gali trikdyti šiapus gyvenantįjį. Kita vertus, už šių ilgų, keistų situacijų dažniausiai yra mažiau matoma, gilesnė, paslėpta prasmė, tam tikras evoliucinis sielos uždavinys.
Kaip gi yra jūsų atveju?
Pateikėte gan mažai informacijos – jei klausime pateiktumėte daugiau konkrečios informacijos, ir atsakyti galima būtų konkrečiau, aiškiau. Gal mano atsiųsti variantai padės jums suvokti, kaip yra jūsų atveju..
Mes niekada nebūname vieniši
Man, kai mąstau apie šiuos faktus, akivaizdu, jog jei mums iš tiesų reikia pagalbos, mes galime ją gauti, visuomet gauname, jei tik patys neužsidarome, neuždarome savo širdies mylinčiai pagalbai iš anapus.
Kita vertus, be abejo, mes turime būti atsargūs, atsiverdami nematomam bendravimui. Galų gale tokiam sąmoningam bendravimui iš tiesų reikia subręsti, kitaip jis gali tapti pavojingu, susiedamas mus su tokiomis esmėmis, su kuriomis tikrai nenorėtume bendrauti, su kuriomis nesiruošėme bendrauti.
Taigi galbūt ir dabar, vakar ar rytoj mus stebi tie, kurių esame išsiilgę… Raskime būdą atsiverti bendravimui išmintingai, tikrindami tai, kas vyksta, ne tik protu, bet ir širdimi. Nesitikėkime, kad galėsime taip bendrauti dėl niekų ar ego įsitvirtinimo, tačiau ir nenusisukime, neatstumkime priartėjusių mylinčių sielų netikėjimu…
Pagarbiai, Nijolė Gabija Wolmer