Aukos pozicija, kai jau vyksta karminis apvalymas, mums ne tik neparanki, bet ir kenksminga. Juk karminis apvalymas mus turėtų sustiprinti, grąžinti į glaudesnį ryšį su Siela, Viešpačiu, jo dievišku teisingumo įstatymu, koks ir yra karmos dėsnis.
Jei į jį reaguojame savęs gailėjimu, tada mes tiesiog tampame pasekme, užmiršusia savo laisvą valią, orumą, užmiršusia bei išsižadančia savo ankstesniųjų pasirinkimų pasekmių, užmirštančia gilesnę būties prasmę. Tampame būtybe, kuri pati atsitraukia nuo savo pačios dieviškumo į savigailos šešėlį tuomet, kai pokalbis su Dieviškąja esatimi tampa rimtesnis, esminis, koks jis ir yra karminio apsivalymo metu.
Tačiau juk yra ne tik sunki, bloga karma, bet ir geroji, šviesioji karma. Ją taip pat galima kaupti. Tuomet nereikės nieko valyti, o galima bus džiaugtis gerosios karmos pasekmėmis. Dėl to tai ir yra Dieviško teisingumo įstatymas.
Galima sukaupti tiek gerosios karmos, jog tai sukurs pasekmę kitame gyvenime gimti devų pasaulyje, kur visi gyventojai yra dori, taip pat sukaupę didžiulę gerosios karmos sankaupą. Kur būtybės – devos -gyvena kai kuriuose iš tokių pasaulių dešimtis tūkstančių metų, kituose, vibruojančiuose dar aukštesne vibracija – šimtus tūkstančių metų, milijonus metų ar net kelias kalpas!
Apie tai kalbama autoritetingame 4 m.e. a. budizmo filosofo Vasubandhu veikale „Abidharmakoša”, arba „Abidharmos enciklopedijoje”.
Bus daugiau…
