Kalėdos – tai ne tik religinė šventė, tai ir reikšmingas astronomine prasme momentas, kuomet šiaurės pusrutulyje po ilgiausios nakties diena pagaliau ima ilgėti, o saulės šviesa augti. Taigi, nuo šio momento saulė pradeda ciklą, kuomet pusę metų, birželio solsticijos, šviesa augs, diena – ilgės. Kalėdos – atvirkščiai, momentas, kuomet materiali saulės šviesa yra labiausiai susitraukusi,

Tai-gi, nėra nei vienos netalentingos sielos, o tuo pačiu – ir žmogaus, kuris neturėtų kokių nors išskirtinių talentų potencialo. Kita vertus, ar jie pasireikš šiame gyvenime, priklauso nuo daugelio dalykų. Visų pirma, nuo to, ar žmogus turės drąsos eiti nepatikrintu, jį šaukiančiu keliu, orientuodamasis ne tiek į komfortą, kiek į tai, kam jis jaučia dvasios

Sielos evoliuciniai uždaviniai yra sudėtingi, daugelis jų pasiekiami tik per kelis, keliasdešimt ar daugiau įsikūnijimų. Šie uždaviniai iš esmės yra naujų sielos kokybių įgijimas, kurios padeda jai geriau išreikšti dvasios potencialą, esantį joje. Žmogus, kaip ir siela, turi sąlyginę laisvą valią, kuri tampa tuo didesnė, kuo labiau sielos bei asmenybės ji yra suvokiama, kuo brandesnė

Dar ne dabar, dar ne laikas… Šiuo stabčiojimo arba pirmyn – atgal klejojimo periodu Sielos aktyvus vadavimas iš sansaros būtų greičiau prieštaraujantis jos laisvai valiai, potraukiams nei padedantis Sielos esminiams evoliuciniams uždaviniams. Todėl jis gali būti tik saikingas, atsižvelgiantis į Sielos evoliucinę brandą, jos giliuosius, ilgalaikius ketinimus bei trumpalaikes bėdas. Tai iš esmės vis dar

Klajonės ir susitapatinimas su sansaros fenomenais Iki tol Siela klaidžioja sansaros bei įsikūnijimų labirintais, toldama nuo šaltinio, vis gilyn panirdama į kūniškųjų malonumų, aistrų, karmos, pasaulietinės kūrybos, galios bei ego įtvirtinimo, proto bei sąmonės tobulinimo pasaulius. Jie jai atrodo svarbiausi, prasmingi. Ji išgyvena juos, visiška su jais susiliedama, dažnai visai užmiršdama dvasios pasaulį, iš kurio