Kitas etapas yra 18 metų. Ir kuo gi jis skiriasi nuo 14-mečio arba 15-mečio užduočių?
Grįžusi į savo vietą Selena, arba Baltasis Mėnulis, 14-mečio žmogaus auroje žadina Vidinę Ugnį ir Dvasinę Šviesą. Žmogus pajunta tą didžiulį Dvasios reiklumą ir žiūri tomis reikliomis akimis į save patį ir aplinką, tampa nepakantus, tai yra jis tarsi prisiliečia prie Dvasios Didybės ir iš to kyla jo neharmoningas elgesys. O štai 18 metų į savo vietą grįžta Lilit, arba Juodasis Mėnulis. Jos ciklas yra 9 metai. O Lilit kaip tik yra mūsų egoistiškiausioji dalis – ir teigiama, ir neigiama prasme. Per Lilit mes ieškome tai, ko mes skiriamės, o per Seleną – kaip mes galime susiliesti, susilieti su Dvasia, ne išsiskirti iš kitų, bet būti vienu. O Lilit – atvirkščiai: „Ne, aš esu kitoks negu visi. Lilit parodo, kur aš galiu sau leisti daugiausiai nutolti nuo kitų, tapti ypatingas. Jeigu peržengiu tą pusiausvyrą, vadinasi, tampu jau toks ypatingas, kad griūnu į nuodėmę. Taigi 18 metų ir yra prisilietimas prie to, prie tamsos savyje, prie noro būti sau, noro būti kažkuo ypatingu ir t.t. Tai yra ir gerai – reikia būti ir ypatingam. Bet turi būti pusiausvyros paieška. Kad ieškodamas, kaip būti ypatingam, neprarastum kažko labai svarbaus.
Taip pat lygiai 18 metų Jupiteris apeina 1,5 savo ciklo (per 12 metų apeina 1 ratą, , vadinasi, 18 metų jis atsistoja į opoziciją pačiam sau). Ir ką gi tai reiškia? Kad žmogus, kada Jupiteris stovi opozicijoje gimimo padėčiai, neretai griauna tai, ką pats prieš tai sukūrė. Jis nebetiki tuo, kuo tikėjo. Jis nebegerbia to, ką gerbė. Ir iš kyla kova – su mokytojais, su tėvais, su bobutėmis, diedukais, su pačiu savimi… Tai vėlgi galimų klaidų metas.
14-a, 15-a metų – tai tarsi skatinimas daugiau stiebtis nežinia kur, neribotai ir kartais be saiko ir iš to kentėti, ieškoti platoniškos Dieviškos meilės. Tai tokie kraupūs, jokių ribų nežinantys įsimylėjimai. O 18-os metų yra nuopuolis į aistrą, į gašlumą, į seksualumą, į palaidumą. Ir tai dėl to, kad tada į savo vietą jau grįžta Lilit, o Jupiteris atsistoja į opoziciją gimimo pozicijai.
Be to, 18,6 metų (tai yra kiek daugiau nei 18 su puse metų) įsijungia dar vienas ciklas – tai karminių mazgų grįžimo į savo vietą laikas (jis šiek tiek svyruoja įvairiems žmonėms: gali būti 18,6 – 18,8 metų). Tai reiškia, kad po 18 gimtadienio, po to, kai Lilit pasirodo „visu savo grožiu“, ir taip pat Jupiteris, įvyksta karminės programos korekcija. Karminiai mazgai grįžta į savo vietą ir sako: „Žinai ką, jeigu prisidirbai, tai žiūrėk ir matyk tai.“ Jeigu kažką, kas šventa, vis dėlto savyje apgynei, nepasidavei pagundoms; tai tiesiog tuo metu atsiveria didelės galimybės. Tai yra metas, kad vieni žmonės nueina siaurais vingiuotais takeliais. Kiti sustiprėja, įstoja į aukštąsias mokyklas, pajunta norą socializuotis ir t.t. Tai yra antra tokia riba jauno žmogaus gyvenime.
Galima sakyti: „O kur tie gerieji momentai?” Na, jeigu pažvelgsime šiek tiek anksčiau. O kada Jupiteris reiškiasi gerąja prasme? Ogi štai, pavyzdžiui, 12 metų, kada jis pirmą kartą grįžta į savo vietą. Tada yra gera būti, yra lengva būti geru vaiku, patvirtinti lūkesčius, įgyti pagarbą.
Tai yra 9 metai. Nors čia sutampa ir tas Jupiterio pakilimas į savo viršūnę, ir taip pat ir Lilit grįžimas. Vadinasi, tai yra metas, kada vaikas puoselėja ir savo socialumą, ir aplinkinių pagarbą, bet šiek tiek ir puikybę. Ir tai yra toleruojama. O štai 18 metų jau yra kita situacija.
Taigi 18 metų iš tikrųjų vyksta pirmoji karminės programos korekcija. Štai todėl čia neretai būna, kad jauni žmonės arba pradeda studijuoti, arba jie labai blaškosi: pradėję vėl suabejoja, meta ir t.t.. O koks gi skirtumas tarp minėtų ciklų psichologine prasme?
Koks bebūtų ciniškas 15-os metų jaunuolis, vis dėlto jis derinasi su tuo vidiniu maksimalizmu, kurį pajunta, su ta Dvasios Galybe. Ir todėl tuomet ypač stipriai yra siekiama nekonformizmo. Yra tas didelis prieštaravimas pasaulio vartotojiškumui, ribotumui. Ieškoma laisvės, ieškoma kažko visiškai naujo. O štai 18-os metų yra atvirkščiai, yra tendencija pasakyti sau: „O kodėl gi aš čia turėčiau stengtis? O kas čia tokio ypatingo, kad aš būsiu vartotojas? O jeigu pabandyčiau padaryti blogiausiuoju būdu? O ar pasaulis man paprieštaraus, ar ne? O ko verti visi įstatymai?”
Yra momentai, kada mes ieškome Šviesoje, ir pykstame jos neradę. Yra momentai, kai mes ieškome tamsoje. „O kas bus, jeigu aš ieškosiu tamsoje?” Va, čia yra galimybė nupulti. Apibendrintai būtų galima pavadinti, kad 14 -15 metų paieškos yra Dvasios Šviesoje. Įsiūtis, pyktis jos neradus arba džiaugsmas ją radus. O 18 metų paieškos yra Kosminėje tamsoje. Ieškojimas, kur jinai tęsiasi? Iki kiek jinai? Kokios yra jos valdos? Ne tik išorėje, bet ir viduje. Žinoma, ne tik tai veikia 18 metų žmogus: jis mokosi, tvarkosi ir galvoja apie daugybę dalykų. Tačiau yra ir šis fonas.
Tuo metu vyksta karminių programų korekcija: „Kaip aš suvokiu, kas pasaulyje yra prasmingiausia, vertingiausia? Kokie yra mano uždaviniai?” Čia yra be galo aktualu savo pašaukimo paieškos. Tai vis dėlto gana skausmingas metas.
