BENDRAVIMAS SU SAULE II

  / Trečiadienis, 29 birželio 2016 / Paskelbta: Mokymai

DĖKINGUMAS, MEILĖ, PAGARBA…

– Tai kaip-gi galima bendrauti su Saule?

– Tu jau pradėjai bendrauti.

– Kaip tai?

– Juk sakei, kad pajutai didelę meilę. Kuomet klausei manęs, kai kalbėjau apie Saulę, bei priėmei šią informaciją, tavyje kilo susižavėjimas, dėkingumas. Kadangi nuolat esame saulės auroje, ji jaučia tai ir tuoj pat atliepia, net jei nesuvokiame to. Būtent todėl tau ir kilo toks stiprus noras ją apkabinti. Tai buvo jau tavo nesuvoktas atliepimas jai.
Nuostabu, niekad nebūčiau pagalvojęs, kad tai vyko.

DĖKINGUMAS

– Tačiau pradėkime nuo pradžių. Jei nori bendrauti sąmoningai bei tai suvokti, apsidairyk aplink ir pamatyk, pajausk daugybę dalykų, už kuriuos gali būti dėkingas Saulei. Prisimink tas šalis ar planetas, kur saulės šviesos labai maža, kur tamsu ir šalta ir prisimink, kokia vargana ten gyvybė, jei ji išvis yra. Pajausk dėkingumą Saulei savo širdyje, sukaupk jį ten. Pajausk, jog ir tavo protas, ne tik širdis gali būti dėkingas Saulei. Pagalvok – ar ilgai protautum, jei neregėtum šviesos, nei mažo spindulėlio šviesos nuo gyvenimo pradžios? Jei nematytum nuostabių saulėtekių ir saulėlydžių, vaivorykščių, arba šviesos, žaidžiančios ant vandens, švytinčios ore. Jei tektų gyventi nuolatinėje tamsoje? Koks būtų tavo intelektas, protavimas?

– Tikrai, vargu ar išvis protaučiau? Neįsivaizduoju tokio gyvenimo ir nenorėčiau taip gyventi.

– Vadinasi, yra dėl ko būti dėkingu!

Be abejo, aš labai dėkingas už visa tai…

SAULE PAUKSTIS JURA

MEILĖ

– Taigi, dėkingumas. Eikime toliau. Apsidairyk, pažvelk į saulę ir tai, kaip ji viską aplink apšviečia. Prisimink momentus, kai laukdavai aušros arba šilumos, kai laukdavai aušros bei pajausk, kaip ją myli. Pajausk meilę Saulei sąmoningai, sukaupk ją savo širdyje. Apsidairyk, pamatyk, prisimink, dėl kiek daugelio dalykų gali mylėti Saulę ir kaip ją giliai myli. Pajausk šią meilę savo širdyje, sukaupk ją ten.

Sunešk meilę Saulei į savo širdį, kaip bitės suneša medų į avilį… Suvok meilę savo širdyje sąmoningai. Ar jauti ją?

– Jaučiu. Labai lengva jausti meilę Saulei širdyje. Ji jau ten gyvena. Keista, kad anksčiau apie tai nepagalvojau.

– Tiesiog nežinojai, kad tai prasminga, reikalinga.

– Ko gero.

PAGARBA

– Pažvelk į Saulę ir pajausk, kiek dar reikėtų mokytis, tobulėti, kol galėtum tapti žvaigžde, spinduliuojančia milijardus metų bei pajausk jai pagarbą. Sukaupk šią pagarbą savo širdyje, savo sąmonėje. Suvok, jog šiandien dar nesugebi išspinduliuoti iš savęs nei menkiausio akiai regimo spindulėlio. Atsigręžk į Saulę ir suvok, kaip daug ji gali. Pakeisk šį suvokimą į pagarbą ir sukaupk ją širdyje. Trys dalykai ypač reikalingi, jei norime tapti Saulės mokiniais – Dėkingumas, Meilė ir didžiulė Pagarba.

– Nejaugi to pakaks?

– Na, neskubėk. Be to, kaip sakiau, bendravimas gali būti įvairios kokybės.

ATSIVĖRIMAS SAULĖS ATLIEPIMUI

– Po to, kai sukaupsi šiuos tris dalykus savo širdyje, palauk momento, kai saulė nebus rėžiančiai ryški, pavakarėje arba aušros metu, atsistok atsigręžęs į ją ir jausdamas dėkingumą, meilę ir pagarbą saulei, leisk jos astraliniams spinduliams, kurie lengvai eina kiaurai fizinę materiją, apšviesti bei užpildyti tavo širdį. Pajausk, kaip jos spinduliai skrieja oru ir nutupia ant odos, pripildo ją šviesa, šiluma. Pajausk jos šilumą, kuria yra prisisodrinęs visas tavo kūnas. Pajausk, jog šiluma kūno viduje, kraujyje, širdyje – tai ta pati saulės šiluma, tik nuėjusi ilgą kelią. Suvok ir pajausk, jog per tai jūs jau seniai esate viena. Jausk, kaip saulės spinduliai užpildo erdvę aplink tave, tavo aurą, visą dangų. Tuomet, jausdamas dėkingumą, meilę ir pagarbą širdyje, apšviestoje saulės, savo mintimis, vaizduote, jausmais pakylėk savo širdį rankose ir pasiųsk ją saulei. Pasiųsk su dėkingumu, su didžiule pagarba ir meile, su tyru bučiniu šiai dangiškai švytinčiai globėjai. Nusilenk saulei mintimis ar kūnu kaip ryškiausiam Viešpaties tarpininkui mus supančioje realybėje. Nusilenk, padėkok kaip švytinčiam draugui, kurio draugystės dar nelabai nusipelnei, bet trokšti ją turėti. Galų gale, pašauk Saulę bendrauti, mokyti tave, kaip mylimą ar trokštamą Mokytoją. Pašauk, pažadėdamas įsiklausyti ir atliepti… O tuomet lauk. Lauk atliepimo. Atsivėręs saulės vibracijoms, jos sąmonei, iš jos ateinančiam energijos srautui. Lauk neturėdamas nuostatų, koks būtent atliepimas ateis.

– Ir kas gi tada? Kaip aš tą atliepimą pajausiu?

SAULĖS ATLIEPIMO PASIREIŠKIMAI: KARŠČIO BANGA

– Tu gali pajausti Saulės atliepimą kaip karščio bangą, staiga gimstančią tavo kūne. Tai gali būti šiluma ar karštis, staiga užliejantis tavo krūtinę, veidą, rankas. Tai gali būti dilgčiojimas rankose, pečiuose. Tai gali būti tave užplūdęs begalinio gerumo, didybės, meilės jausmas. Ši didybė gali būti tokia intensyvi, jog kartais žmogui pasidaro silpna, atrodo, jog jam pakerta kojas, o akyse pasirodo ašaros. Ne kartą tą esu tai regėjęs.

– Tai gal būt tai pavojinga?

– Na, neskubėk šokinėti į kraštutinumus. Neleisk, kad tavo protas būtų lyg beždžionėlė: tik ką kalbėjome, jog tikras stebuklas gauti atliepimą ir kaip tai padaryti, o dabar jau gąsdiniesi, ar tai ne per stipru, ar nepavojinga… „Kvailį ir bažnyčioje muša“ – girdėjai tokią patarlę?

– Ne, negirdėjau.

– Taigi, jei elgsiesi kvailai, tai viskas kels pavojų ir nieko nebus saugaus. Tačiau jei darysi ramiai, be nereikalingos egzaltacijos ar susireikšminimo, tai jokio pavojaus nebus o, atvirkščiai, bus didelė, neišmatuojama nauda.

– O koks dar Saulės atliepimas gali būti?

SAULELYDIS KARANG PLIAZAS

DORYBĖS, SPINDULIUOJANČIOS IŠ SAULĖS

– Kaip minėjau, Saulės atliepimas gali pasireikšti taip, jog žmoguje tai iššaukia net ašaras. Taip būna dėl to, jog žmoguje kyla jausmas, lyg jis būtų sutikęs globėją, kuris jį giliai sujaudino savo didybe, šviesa, besąlygine švytinčia meile. Mes žinome fizine prasme, ką reiškia saulės švytėjimas – šilumą, energiją, šviesą. Tačiau visai kas kita, kuomet mes tai pajuntame savo vidiniame pasaulyje, kaip dvasinę Saulės šviesą. Tai paliečia žmogų labai giliai, supurto, sujaudina, nes žmogui gali būti duota pajusti, ką reiškia švytėti iš vidaus, milijardus metų dalinti šviesą, spinduliuoti dorybes, kurios išugdytos iki tobulo, dieviško lygmens…

– Kokios dorybės?

– Na pavyzdžiui, nesutraiškomo tikėjimo, dieviško spindulingo džiaugsmo, nepriklausančio nuo jokių išorinių veiksnių, dvasios jėgos ir dosnumo, kuriam nėra ribų…

TELEPATINIS BENDRAVIMAS SU SAULE

– O ar gali būti, kad Saulė iš karto prabyla į žmogų kokiais nors žodžiais, kad jį pasveikina žodžiais? Ar saulė žino žmogaus vardą? Ar ji pati turi vardą? Ar jos vardas ir yra Saulė?

– O-o-o… Ne taip greitai, ne tiek daug klausimų iš karto. Ką gi, jeigu prisiminsime, jog kalbame apie pirmą žmogaus sąmoningą bendravimą su saule, tai, ko gero, nėra ko tikėtis, jog Saulės Logosas tuoj pat atlieps, sąmoningai ir konkrečiai atliepdamas kažkokiu tekstu. Galų gale, kad tai galėtų vykti, žmogus turi mokėti bendrauti telepatiškai, tai yra, mokėti tiksliai, neiškreipdamas pirminio impulso, priimti tam tikrą mintį į sąmonę, o paskiau ją suvokti, taip pat be nesąmoningo iškraipymo prote. Tai nėra lengva. Tam reikia išugdyti didelę ramybę bei neprisirišimą, neegoistiškumą, palikti lūkesčius. O ar galima tikėtis, jog toks pradedantis bendrauti žmogus tai mokės? Ar tu tai moki?

– Ne, ne, nemoku.

– Net jei atsitiktinai jam tai pavyktų, ar jis pats tuo patikėtų? Turbūt galvotų, kad jam pasigirdo ar jis išsigalvojo… Kita vertus, nemintiniu, jausminiu atliepimu žymiai lengviau patikėti. O be to, protui sunkiau jį iškraipyti. Tik tuomet, kai žmogus jau realizavo savo gerklės čakrą ir žemesnes čakras, jam atsiveria galimybė bendrauti mintimis bei suvokti tokiu būdu ateinančią informaciją. Iki to laiko šį procesą, net jei jis vyksta lengvai, iškraipo baimės, lūkesčiai, prisirišimai arba susireikšminimas. Todėl pradžioje tai mažai tikėtina ar reikalinga.

– O…. supratau.

– Be abejo, Saulės atliepimas gali reikštis ir dar daugybe būdų. Visų ir neišvardinsi…

– Na, prašau, dar keletą pavydžių..

PAKANTUMAS KARŠČIUI, TIESIOGINEI SAULĖS ŠVIESAI

– Pavyzdžiui, kuomet žmogus ima sąmoningai ar pusiau sąmoningai bendrauti su Saule, kuomet jis ją myli, gerbia, yra dėkingas, susitvarko ir jo fizinės reakcijos į Saulės šviesą.

– Kaip tai suprasti?

– Na, pavyzdžiui, yra žmonių, kurie visiškai negali ilgiau būti tiesioginiuose Saulės spinduliuose. Jie iš karto baisiai apsvyla, jaučia fizinę ir emocinę kančią. Jie neperneša karščio. Susiderinus su Saule, žmogus žymiai lengviau pakelia karštį, jam net ima patikti buvimas karštame ore, Saulės šviesoje. Jis gali gan ilgai vaikščioti be kepurės saulėje, nenaudoti jokių kremų nuo įdegio. Ilgiau būdamas Saulėje, jis gražiai, rusvai nudegs, tačiau neapsvils, nekils jokių nemalonių padarinių. Apie tokius žmones sakoma, kad Saulė juos myli ir tai yra tiesa.

– Oho. Skamba neįtikėtinai. Nejaugi gali taip pasikeisti fizinio kūno reakcija?

– Gali. Taip buvo ir su manimi prieš daug metų, vaikystėje, paauglystėje. Nemėgdavau karščio, nemėgau būti tiesioginiuose Saulės spinduliuose, o apie deginimąsi net kalbos nebuvo. Jaunystėje nusprendžiau, jog tai reikia keisti. Ėmiau medituoti, bendrauti su Saule, šnekėjau jos mantras ir santykis pasikeitė. Dabar aš labai myliu Saulę, karštis manęs nevargina, niekad, net karštuose kraštuose nenaudoju kremų nuo įdegio. Mūsų santykiai su Saule labai pasikeitė – dabar aš labai ją myliu ir jaučiu, jog ir ji mane myli.

– Nuostabu.

SAULETEKIS 2

KŪRYBINGUMO IŠLAISVINIMAS

– Yra dar daug savybių, kurios pasikeičia, susiderinus su Saulės šviesa, su jos pasireiškimais, su pačia Saule. Pavyzdžiui, susiderinus, susidraugavus su Saule, žmoguje išsilaisvina, prabunda kūrybingumas. Be to, šis kūrybingumas yra harmoningas, kuomet kūrėjas dalijasi ne kompleksais ar baimėmis, o jį perpildančia kūrybos jėga, šviesa, džiaugsmu, idėjomis.

LYDERIO SAVYBIŲ ATSIDENGIMAS, SĖKMĖ MEILĖJE

– Dar vienas susiderinimo, draugystės su Saule pasireiškimas yra susijęs su lyderio savybėmis. Jei sieloje yra bent kiek išugdyta šių savybių, jei jos reikalingos šiame įsikūnijime, tačiau yra „užspaustos“ kompleksų, netinkamo auklėjimo, sunkių aplinkybių, tuomet, harmonizavus santykį su Saule, šios savybės pasireiškia natūraliai, išsilaisvina iš kompleksų ar karmos gniaužtų. Žmogus tuomet nebijo būti dėmesio centre, jo žavesys traukia aplinkinius, jis tampa natūraliu jėgos bei dėmesio centru susibūrimuose. Jo asmenybė tampa ryški, pastebima. Atsiranda daugiau drąsos, pasitikėjimo savimi, orumo, savo vertės suvokimo. Taip pat pagerėja santykiai su vaikais, mylimaisiais, geriau sekasi meilės reikaluose, nes žmogus pats tampa žymiai šiltesne, dėkingesne asmenybe, nebijančia parodyti savo jausmų, dalintis jausmais. Jo gyvenimas stipriai pasikeičia.

Visa tai skamba neįtikėtinai.

TOLESNIS BENDRAVIMAS SU SAULE: SĄMONINGAS KVĖPAVIMAS IR TEIGINIAI

– Taip ir yra. Žmogus tiesiog dar labai daug nežino – galimybių, atsiveriančių įvairiose dvasinėse praktikose, meditacijose. Vakarų civilizacija elgiasi taip, tarsi jau viską žino apie įvairias gyvybės formas.  Tačiau taip nėra. Ji neturi suvokimo apie žvaigždinę ar planetarinę sąmonę, nes atmeta žinias ateinančias per įžvalgą. Ji nežino galimybių, iškylančių iš bendravimo su iškiliais žvaigždiniais ar planetariniais Logosais. Tačiau mes palietėme tiktai pirmąjį bendravimo su Saule momentą, vieną iš būdų, kaip tai gali vykti. Eime pirmyn… Kuomet mūsų santykis į Saulę tinkamas, tai yra dėkingas, mylintis, pagarbus, kuomet mes suvokiame, jog Saulė gyva ir sąmoninga būtybė, pats laikas imtis praktikų, kurios padėtų pratęsti bendravimą su mūsų brangiąja žvaigžde. Mes galime tai daryti, sujungdami kvėpavimą su teiginiais.

– Kaip gi konkrečiai tai daryti?

– Atsisėsk patogiai kur nors ramioje gražioje vietoje, kur niekas tavęs nesutrukdys. Geriausia – gamtoje, po medžiu ar gražioje pievoje, prie jūros, ežero ar upės, kur matysi kylančią ar besileidžiančią Saulę. Tuomet jos šviesa yra švelni, todėl galime žvelgti tiesiai į ją per primerktas akis, blakstienas.

– O jei dienos metu?

– Dienos metu, kai Saulė aukštai, geriau sėdėti atsigręžus į Saulę, tačiau užsimerkus, jaučiant jos švytintį diską bei spindulius, šildančius kūną.

– Taigi, reiktų atsisėsti, nurimti ir imti kvėpuoti lygiai, suvokiant savo kvėpavimą. Vertėtų palaukti, susiderinti su savo kvėpavimu, kol jis taps lygus, ramus, malonus. Tuomet galima imti kvėpuoti taip:

Kartu su įkvepiamu oru suformuojame mintį – „įkvepiu Saulės dvasinę šviesą.“

Kartu su iškvėpimu suformuoju mintį – „dėkoju“.( turime omenyje Saulei)

Vėl darome tą patį:

Įkvėpimo metu: „įkvepiu Saulės dvasinę šviesą“.

Iškvėpimo metu: „dėkoju“. „Įkvepiu Saulės dvasinę šviesą – dėkoju“. Taip pakvėpuokime keletą minučių, kartodami tą patį su įkvėpimu bei iškvėpimu. Tuomet tiesiog nurimkime ir atsiverkime Saulės atliepimui. Labai ramiai, su dėkingumu stebėkime savo būseną: tai, kas joje keičiasi, ką mes jaučiame ateinant iš Saulės.

Taip pat gali būti ir kitoks kvėpavimas, kuomet įkvėpimo metu kartojame tą patį teiginį – „ Įkvepiu Saulės dvasinę šviesą“, o iškvėpimo metu – „užsipildau“. „ Įkvepiu Saulės dvasinę šviesą – užsipildau, įkvepiu Saulės dvasinę šviesą – užsipildau:… Tuomet iškvėpimo metu reiktų leisti ateinančiai energijai švelniai, tarsi savaime nukeliauti ten, kur ji pati nori keliauti, kur jos labiausiai reikia. Tik įgijus kažkiek patirties, pajutus, kaip teka ateinanti energija, kokia yra atliepianti dvasinė šviesa ir jos pasekmės jūsų kūne, galima šį procesą daryti jau drąsiau, nestabdant savęs per daug, tačiau lygiai taip pat atidžiai įsiklausant, kokie procesai vyksta tuomet, kai pereiname į įprastą kvėpavimą.

Taip pat svarbu stebėti, ar ne per didelį atliepimą prikvietėme, ar atėjusios energijos nėra per stiprios.

– O kas tada? Ką daryti, jei persistengėme praktikuodami?

– O tada, kaip minėjau, gali skaudėti, spausti galvą, net imti pykinti. Nepamirškime, kad Saulės energija yra labai stipri, ji yra JAN pobūdžio, todėl lengva gauti jos perviršį, neturint jokios patirties. Po kelių minučių kvėpavimo energijų perviršis arba prasidėjęs valymasis gali pasireikšti net pykinimu, jei bus ypač persistengta arba jei žmogus serga, turi kokių stiprių negalavimų.

– Ką gi tuomet daryti?

– Svarbiausia nepanikuoti, nes tai yra blogiausia, kaip galime reaguoti. Panika, nevaldoma baimė pakreiptų atėjusias energijas dirbti destrukcijos link. Svarbu suvokti, jog visi šie procesai gali būti valdomi, jei yra pakankamai ramybės bei pasitikėjimo savim. Taigi – pasakykime sau: jokios panikos, jokiu būdu, niekada, kas bevyktų dvasinių praktikų metu, nes tai blogiausia, kas gali būti. Panika dešimt kartų pablogina visus procesus. Atvirkščiai, tokiu atveju, kai jaučiame kokius nors nemalonius pojūčius, kurie atsirado dėl per didelio kiekio atėjusios energijos ar dvasinės šviesos,pasakykite sau: „ Energijos perviršis harmoningai išsisklaido aplink mane į visas pasaulio puses. Dosniai atiduodu, išspinduliuoju jį pasauliui, kaip tai daro Saulė. Manyje energijų lieka tik tiek, kiek reikia harmonijai ir sveikatai“.

SAULE LAIVAS JURA

VĖLESNI PRAKTIKŲ EFEKTAI

– O kokie efektai gali būti kiek vėliau, po valandos, poros valandų, pusdienio?
Jei praktika vyko sėkmingai, harmoningai, tuomet jausiesi ypač kupinas jėgų, optimizmo, pasitikėjimo savimi, iniciatyvos, naujų idėjų. Aplinkiniai skubės tau atliepti, norės būti kartu, lengvai megsis naujos pažintys. Lengva bus pradėti kažką naujo, suvokti naujus dalykus. Na, o jeigu įvyko perviršis, tuomet gali jausti per didelį aktyvumą, nekantrumą, dirglumą. Norėsis daryti iš karto kelis darbus, lengva bus įsivelti į kokį konfliktą ar ginčą. Gali staiga pasireikšti puikybė. Tokiu atveju taip pat reiktų prisiminti ir ramioje aplinkoje ir kelis kartus pakartoti: „ Energijų perviršis išsisklaido į aplinką. Atiduodu ją pasauliui, išspinduliuoju, nelaikau savyje. Energijų manyje yra lygiai tiek, kiek jų reikia sveikatai ir harmonijai“. Jei darysi tai su tikėjimu, be abejonių, to užteks, jog po kelių minučių pasijausi geriau, harmoningiau. Tačiau tai reikėtų prisiminti ir kitą kartą veikti ramiau, santūriau. Kartais natūraliam, harmoningam procesui vykti trukdo lūkesčiai. Na, o kuomet praktika sėkmingai truks ilgesnį laiką, ateis ir išmintis, susijusi su Saulės sąmone, ir laipsniška asmenybės transformacija sėkmės, ryškios realizacijos link.

LŪKESČIAI, TRUKDANTYS PRAKTIKUOJANČIAM

Kad netrukdytume, svarbu neturėti kokių nors ypatingų lūkesčių, kaip viskas turi vykti. Tuomet Saulės atliepimas, jo suvokimas galės būti natūralus, tikras.

– O kas gi tie lūkesčiai, kaip jie atrodo? Gal aš taip pat jų turiu?

– Jie gali būti patys paprasčiausi, pavyzdžiui: „ turbūt dabar mane taip užlies karščio banga, kad net vers iš koto:.. Arba: „aš tuoj pajusiu švelnią šilumą…“ Arba: „dabar įvyks kažkas neįtikėtino, pritrenkiančio “… „ Dabar Saulė man pasakys, kad mane myli“ arba „Dabar Saulė man perduos labai svarbią slaptą informaciją“… Geriausia neturėti jokių lūkesčių. Nei vienas žmogus nežino, kokį būtent atliepimą jis gaus iš Saulės. Vieną gali nustebinti, jog atliepimas didingas, gąsdinti jo jėga, nors buvo laukta kažkokios romantikos. Kitas, kuris laukė kažko pritrenkiančio, gali nepastebėti, neišgirsti subtilaus, tačiau mylinčio, dvasingo Saulės atliepimo. Todėl geriausia sau pasakyti, jog nežinome, kaip būtent tai vyks. Juk tai priklauso ir nuo mūsų charakterio, ir nuo proto pobūdžio ir nuo karmos, ir nuo Sielos brandos, ir nuo jautrumo, ir nuo dienos, kuomet bendraujama. Nuo to, ar tai saulėlydis, ar dienos vidurys, kokioje šalyje ir pan…

Realybė gali pranokti lūkesčius. Tačiau nebūtinai iš karto. Todėl į juos neverta kabintis. Nusiteikime ilgam, ramiam bendravimui, kuris truks visą gyvenimą, o gal ir ilgiau. Viena galima tikrai pasakyti: jei santykis į Saulę bus pagarbus, mylintis, dėkingas, ji būtinai atlieps. Klausimas tiktai, ar atpažinsi jį, ar pajausi savyje?

– Nejaugi galima visai nieko nepajausti, jei atliepimas tikrai vyksta, yra realus? Kaip gi taip gali būti?

– O, dar kaip gali būti… Daugybę kartų dvasinių praktikų, meditacijų metu mačiau, kaip didžioji dauguma praktikuojančių, ypač dvasinio kelio pradžioje, visiškai nejausdavo galingiausio atliepimo, ateinančio jiems iš Viešpaties, iš Dvasinių Mokytojų ar kitų globėjų, iš Žemės Sielos ar iš Saulės. Net tuomet, kai energijos tapdavo tokios didelės, jog jie nebegalėdavo nusėdėti ir belikdavo atsigulti ant žemės; net tuomet, kai šis didžiulis energijos perteklius, kurio jie vis prašė ir prašė, neatpažindami atliepimo, susikaupdavo tiek, jog jiems imdavo baisiai skaudėti galvą, daugelis sakydavo, jog nieko nejaučia, jog niekas nevyksta. Iš tiesų – ir graudu, ir juokinga, ką gi čia be pasakysi. Šiuo atveju problema dažniausiai būdavo tame, jog jie laukdavo kažkokių kitokių energijų arba gimstančių kažkokiose kitose kūno vietose arba veikiančių kažkaip kitaip… Jie tiesiog neatpažindavo, jog kažkas vyksta dėl jautrumo aukštoms energijoms trūkumo arba dėl to, jog dėmesį nukreipdavo ne ten, kur iš tiesų vyksta procesas. O ten, kur nėra dėmesio, kaip žinai, nėra ir susivokimo.

– Ką gi daryti?

– Ką daryti, priklauso nuo to, kas praktikuoja. Yra daug būdų. Vienas iš būdų yra kuomet procesą prižiūri, stebi mokytojas, kuris suvokia, kas vyksta bei mato arba jaučia energijų tėkmę. Tuomet jis gali stebėti procesą ir rodyti, kuriose auros, kūno vietose yra atliepimas, ramiai atkreipti į jį praktikuojančio žmogaus dėmesį, įvardinti, kas vyksta… Jis gali nuraminti procesą, jei šis per stiprus, jį pakoreguoti arba paskatinti veikti drąsiau, jei žmogus taip ir neiššaukė jam reikalingo proceso.

SAULE JURA PLIAZAS GRAZU
– Ir kas gi tada, ar žmogus atpažįsta, kas su juo vyksta?

– Tai taip pat vyksta labai įvairiai. Brandžioms, senoms sieloms užtenka duoti užuominą, vieną ar porą kartų parodyti, pakoreguoti ir jos ima jausti bei suvokti procesą, gali savarankiai sėkmingai jį tęsti. Jei siela dar jauna ir jos jautrumas per mažas, tuomet reikia tiesiog kantriai jį lavinti ir viskas gali būti gerai. Kita vertus, būtent jaunoms sieloms dažniausiai trūksta kantrybės išlaukti tikro rezultato ar kuklumo pripažinti, jog jos kažko nemoka arba daro kažką prasčiau, nei kiti. Tai gali tapti išbandymu, tačiau, jei jis bus sėkmingai praeitas, jauna siela iš tiesų daug gaus. Daugiau, nei gali tikėtis.

– O kas gi tai yra – tas „daug gaus“?

– Tai yra tie dalykai, apie kuriuos kalbėjau anksčiau, kai minėjau, kokia gali būti nauda, kokie pokyčiai, susiderinus su Saule, ėmus sėkmingai bendrauti, sąmoningai mokytis Saulės Mokykloje, pameni?

– A, tai tie labai stiprūs dalykai: ryški asmenybė, lyderis, sėkmė meilėje, kūrybingumas…

– Būtent. Tačiau aš dar nekalbėjau apie iš tiesų dvasinius dalykus, atsivėrimus, kurie taip pat skleidžiasi iš sąmoningo bendravimo su Saule.

– O, aš taip norėčiau apie tai sužinoti!!!

– O gal vertėtų pradžioje užsiimti praktika, kad per daug žinių nevirstų sandėliu?

– Ko gero….

– Todėl šį kartą baikime kalbas iki kito karto, kai jau turėsi savo asmeninę patirtį ir galėsi ja pasidalinti.

– Gerai, ką darysi…

– Dar tik noriu pridurti, jog šitaip kvėpuojant labai svarbu nepersistengti. Tai yra, kvėpuoti ne per ilgai: po kelių minučių kvėpavimo svarbu pereiti į paprastą kvėpavimą bei ramų stebėjimą ir įsiklausymą – kas vyksta? Ką aš jaučiu? Kas naujo šioje būsenoje?

Taip pat dar svarbu nepersistengti labai koncentruota ar egzaltuota valia. Kartais praktikuojantys kupini tokio nesuvokto entuziazmo ar didelių lūkesčių, jog kvėpuodami iššaukia didžiules energijas, to nesuprasdami ir nejausdami. Kaip minėjau, per didelis iškviestų energijų kiekis gali iššaukti galvos skausmą, spaudimą, svaigimą, sprando užspaudimą ir pan… Be to, šis energijų pliūpsnis gali mus pasiekti ne iš karto, o kiek vėliau, su tam tikru užvėlavimu. Tuomet atrodo jog kvėpuoji, kvėpuoji ir nieko nevyksta, o paskiau jau, žiūrėk norisi prigulti ant žemės – tokia didžiulė, pribloškianti jėga pareina. Reikia tai žinoti – jog gali būti toks užvėlavimas. Todėl pradžioje, kol pajusite savo jėgas bei energijas kvėpavime, geriau stengtis kvėpuoti ypač ramiai, tarsi puse jėgos ir vis sustoti, įsiklausyti į tai, kas vyksta, negobšauti.

Jei darysime teisingu intensyvumu, mums nieko neskaudės, patyrimas įkvėps, užpildys jėgomis, optimizmu, tikėjimu, dvasios jėga, sustiprins mūsų aurą, suteiks didelį kiekį jėgų. To ir reikėtų kantriai, kukliai, su didele meile, pagarba ir dėkingumu siekti. Sarva mangalam…

– Sarva mangalam…

( sanskrito kalboje Sarva mangalam reiškia „ tebūnie visa palaiminta“ arba tiesiog „visa palaiminta“.

Į viršų