Atsiveriantys įsikūnijimai: II dalis. Neabejok – mes būtinai susitiksime…

  / Ketvirtadienis, 07 rugpjūčio 2014 / Paskelbta: Autorės mintys, Dienoraštis, Kūryba

Priešistorė: ryški asmenybė, ryškūs sielos įsikūnijimai…

Čia papasakosiu istoriją moters, atsivėrusią vienoje hiperaktyvaus kvėpavimo sesijoje. Pavadinkime ją Rūta. Ši moteris – išskirtinio grožio, tobulų veido bruožų.  Visuomet į viršų pakelta galva, nors mažutė, ji eidavo, tarsi karvedys, lyg laineris, skinantis sau kelią per bangas… Nors, kiek žinau, Rūtos šio gyvenimo šaknys vedė link garsios vynuogėmis ir rožėmis Bulgarijos, tačiau man ji savo bruožais kažkuo priminė senąjį Egiptą, faraonų laikų grožį. Nuo jos dvelkė nerealizuota Egipto karalienės didybe, nuolatiniu tobulumo ilgesiu.

Didelės išraiškingos rudos akys, gražus veido ovalas, putlios jausmingos lūpos, graži maža nosytė, persikinė švelni oda, blizgantys, stori, tobulai pakirpti  juodi plaukai, trapus, lyg vaiko, sudėjimas – su jos grožiu visiems pradžioje reikdavo apsiprasti.  Pradžioje atrodydavo, jog su ja reikia elgtis atsargiai, lyg su vertingu meno kūriniu. Tik vėliau galėdavai adekvačiai reaguoti  į jos jausmingą, ryškią, nors ne idealią asmenybę. Jei pridėčiau dar, jog reikėdavo apsiprasti ir su Rūtos didžiuliu reiklumu visiems bei viskam, su fanatišku tvarkos siekiu, jumoro jausmo nebuvimu ir didžiule aistra,  atsidavimu tiems, kuriuos myli, susidarytumėte tik dalį šios ryškios, įdomios ir  kontrastingos asmenybės vaizdo…

Akivaizdu buvo viena – ši siela visur eina labai aistringai, nekantriai, nuolat iš savęs  ir kitų reikalaudama labai daug –  tobulo išbaigtumo, gyvenimo ryškumo, aiškumo, gilios, tikros meilės, dvasios jėgos. Rodos, ji tiesiog negali kitaip…

Persikūnijimų istorijos – sielos brangenybės

Onde

Kvėpavimo sesija pažadina nemirtingą esmę…

Vis-gi, unikali šių patirčių vertė yra ta, jog žmogus jas išgyvena kaip nemirtinga esmė. Analizuojant atsiveriančius sielos atminties įrašus, to nebeįmanoma neigti. Šias istorijas visuomet nuspalvina kitoks, mažiau egoistinis sielos požiūris į visa, kas vyksta. Juk žvilgsnis, kuris veriasi sesijose, yra nemirtingos būtybės žvilgsnis. Tik persiėmus nemirtingos būtybės žvilgsniu, galima suvokti, kas vyksta, suprasti sielos įrašus, kurie atsidengia. Šio naujo požiūrio dėka galime vaduotis iš mirties iliuzijos. Manau, tai didžiulis laimėjimas. Jis padeda įprasminti tai, ko negalėtume įprasminti mirtingos asmenybės sąmone. Padeda atleisti tai, kas atrodytų neatleistina, jei spręstume tik kasdieniu protu, vieną gyvenimą tegyvenančios būtybės sąmone. Jau vien dėl šių pamokų nesinori prarasti nei vienos atsivėrusios istorijos. Visos jos – sielos brangenybės.

APIE HIPER-AKTYVAUS KVĖPAVIMO SESIJĄ

Sesijos eiga

Hiperaktyvaus kvėpavimo sesijoje žmogus pradžioje, padedamas vedančiojo, nuo 20 iki 40 minučių hiperaktyviai kvėpuoja, priklausomai kokia yra jo fizinė, emocinė bei psichinė būklė… Po to ramybėje, tyloje yra integruojamos naujos į kūną plūstelėjusios energijos, pakilusi atmintis, vaizdiniai, pojūčiai, suvokimai. Dar vėliau vedantysis padeda suvokti bei integruoti tai , kas vyko, aptarimo, analizės metu sąmoningame lygyje, aptariant bei aiškinantis tai, kas, kaip, kodėl buvo patirta.  Aptariama, kaip atsivėrusią patirtį susieti su sielos uždaviniais, asmenybės tolesniu  tobulėjimu.

Panašios patirtys gali atsiverti ne tik hiper-aktyvaus kvėpavimo, bet ir sąmoningo lygaus sujungto kvėpavimo metu arba regresijos, rebirthingo sesijų metu.

Išskirtinis prisisodrinimas energija pakelia į sąmonės paviršių senus sielos įrašus

Šio hiperaktyvaus kvėpavimo metu žmogaus organizmas ypač stipriai prisisodrina deguonimi. Stipresnį, nei visuomet, energijos impulsą gauna bei yra sujudinami tie sluoksniai auroje bei astraliniame kūne, kuriuose yra užsistovėjusi, trukdanti per visą kūną pratekėti energija. Kartais ši užsistovėjusi energija tokia yra ne be reikalo – ji yra tarsi randai astraliniame žmogaus kūne, turintys sąsajas ir su jo mentaliniu bei karminiu kūnu, o tuo pačiu -ir  su jo praeitų gyvenimų įrašais, karma. Taigi, kuomet kūną užlieja galinga kvėpavimo metu pakelta šviežios energijos banga, seni, ypač „aštrūs, kieti“ karminiai, astraliniai įrašai  yra sudrebinami, pakeliami ir, jei pavyksta, ištirpdomi ar bent sušvelninami naujos energijos sraute. Dar geriau – jei juos pavyksta įprasminti suvokus šių ypač „aštrių“, „užstrigusių“ laike, persikėlusių į kitą kūną, įrašų prasmę, skausmą bei jį paleisti. Be abejo, sesijos metu yra paliečiami tik kai kurie įrašai – sąmonė nesusitvarkytų su didesniu informacijos kiekiu.

KUDIKIO RANKA

Iškylantys vaizdiniai – ne atsitiktiniai

Tačiau Iškylantys vaizdiniai nėra atsitiktiniai – jie visuomet yra inspiruoti kvėpavimo energijos bei sąmonės sąlyčio su tūriais, esančiais žmogaus auroje, sąmonėje, karmoje. Tik retkarčiais, prieš įeinant į gilų procesą, sąmonės ekrane gali rodytis įvairūs atsitiktiniai vaizdiniai. Vėliau, nyrant giliau į procesą, jie tampriau susisieja su astralinio kūno energijomis, taip pat ir karminiu žmogaus kūnu ir yra mūsų giliosios Sielos atminties atspindys.

Sesijos nauda asmenybės tobulėjimui

Kokia tvarka šie vaizdiniai išnirs – to numatyti neįmanoma, tačiau jie visada bus susiję su kažkokiomis aktualijomis, kurias suvokus, pakeitus požiūrį į iškilusius fragmentus, juos įprasminus, jie gali „nebekabėti“ auroje bei likime tarsi randai, trukdantys laisvai tekėti energijai ir gyvybei. Tokiu būdu sąmonėje kažkas nurimsta, sumažėja baimių priežastys, išsilaisvina anksčiau užblokuota energija. Ji gali būti nukreipta naujoms užduotims spręsti, atsinaujinti…

Procesą galima nukreipti

Be to, tai, kokios aktualijos bus pakeltos iš atminties gelmės į sąmonės paviršių, kažkiek galima ir kreipti sąmonės pagalba, jei prieš sesiją žmogus turi konkrečią problemą bei prašo ją išspręsti bei suformuoja tokį ketinimą. Kartais nelengva būna suvokti, kokiu būdu viena ar kita problema susijusi būtent su šia situacija, kaip giliai panirę jos šaknys į persikūnijimų grandinę, tačiau neretai tai būna akivaizdu.

 Išrišus, paleidus kažkada susiformavusį siaubą, kančią arba suvokus savo paties destruktyvų elgesį ankstesniame įsikūnijime, tuo pačiu atsileidžia, išsiriša mazgas, anksčiau neleidęs realizuoti meilės, kūrybos ar  gerovės siekio. Kartais sesijos dėka padaromas žymus žingsnis šių siekių realizavimo link. 

Sesijos ypatumai

Ši kvėpavimo sesija išsiskyrė tuo, jog pakilę tūriai  buvo ypač gąsdinantys paprastą žmogišką protą. Gal būt, dėl to vedantysis šį kartą ilgai ruošė moterį sesijai, aiškindamas, jog ji turi pasikliauti vedimu, atsiduoti jam, eiti pirmyn, kokios patirtys be iškiltų, jų nesigąsdindama. Kaip Raimundas sakė: „turėjau jai labai nuodugniai, aiškiai paaiškinti, kad išvesiu ją iš atsivėrusių patirčių į saugią realybę, kokios jos bebūtų“…

Rūta vėliau pasakojo, jei nebūtų buvę šio paruošimo, ko gero, ji kelis kart sesijos metu būtų pašokusi ir išbėgusi, išsigandusi to siaubo, kurį pamatė. Tik drąsa, pasiryžimas giliau pažinti save, visiškas pasikliovimas vedančiojo valia, geranoriškumu, žinojimu, kas vyksta, jai padėjo visa tai praeiti bei išrišti, transformuoti į naują kokybę…

Nakties-sviesa-3-copy

Sesijų įvairovė

Vis-gi, sesija neprivalo būti gąsdinanti. Tai priklauso nuo to, kokie „tūriai“ pasikelia jos metu. Priklauso ir nuo to, kokie uždaviniai tuo metu yra aktualūs sielai bei asmenybei.

Ji gali atskleisti didžiulį sielos gebėjimą mylėti arba beribį troškimą nugalėti, vyrauti, valdyti. Ji gali būti įkvepianti, stebinanti atsivėrusia sielos jėga ir šviesa.

Ji gali būti sukrečianti iki sielos gelmių, parodanti, kaip per kančias, praradimus siela įgyja didybę, pasiaukojimo šviesą…

Jos gali būti įvairiausios, tačiau visuomet giliai paliečia asmenybę, pagilina jos ryšį su siela, padeda geriau pažinti savo sielos troškimus, prisiliesti prie amžino dvasios pasaulio.

AztecFace

Sesijos pradžia: indėnas, laikantis širdį…

Taigi, šios kvėpavimo sesijos metu, po galingo kvėpavimo, panirus į gilesnę kvėpavimo integracijos dalį, Rūtai atsivėrė ją pribloškęs vaizdas, apie kurį ji prabilo:

– Aš matau, kad mano ranka – panirusi į gulinčio ant akmeninio altoriaus žmogaus krūtinę. Pirštai užčiuopia dar plakančią širdį mano saujoje… Aiškiai žinau, jog tai darau ne pirmą kartą – judesys, kuriuo ruošiuosi išplėšti širdį  iš krūtinės, man gerai žinomas, atidirbtas… Aš jau iš karto žinau, ką toliau darysiu… Tai absoliučios, galutinės pergalės, visiško priešo sunaikinimo momentas, jo jėgos perėmimas…

Kai šis vaizdinys atsivėrė, jauna,  graži moteris vardu Rūta, dingo. Savo sąmone, jausmais tuo metu ji buvo tvirtas, jaunas, gan aršus aukšto rango indėnų  genties karys…

Bus daugiau…

Parašykite komentarą

Jūs turite prisijungti , kad galėtumėte komentuoti

Į viršų