Kaip galima atkurti ryšį su savo širdimi ir grąžinti jai statusą bei įgaliojimus Vidinio Patarėjo – nepaperkamo, kartais įsižeidžiančio, bet vis dėlto niekada nemeluojančio?
Visada žmogus turi vieną iš stipriausių sąmonės instrumentų – jis turi kvėpavimą, gebėjimą įkvėpti į save oro stichiją ir kartu su ja – energiją, kuri gali būti transformuojama, keičiama Viešpaties mums duotos sąmonės pagalba. Tai nėra savaime suprantama – tai didžiulės Dievo mums duotos dovanos.
Kaip tai daryti? Labai švelniai, saikingai, nepersistengdami, negobšaudami ir neforsuodami jūs galėtumėte nurimti, atsisėsti ir nusiteikti, kad kvėpuosite lygiai (lygaus ilgio įkvėpimais ir iškvėpimais), per nosį įkvėpdami orą, sujungtu, takiu kvėpavimu (be oro sulaikymo). Viena iš sąlygų yra tai, kad jūs įkvėpsite orą per nosį, bet įsivaizduosite, kad kartu su oro įkvėpimu įkvėpiate į savo širdį – pradžioje aplinkui širdį – besąlyginės meilės srautą, šviesą, kuris plūsta į jus iš Tvėrėjo Dvasinės Širdies.
Galima protu analizuoti, paklysti klystkeliuose ir sakyti: „ Nieko nesuprantu“. O galima tiesiog daryti. Atsisėsk, žmogau, tyliai, ramiai ir kvėpuok. Pasakyk sau: „Įkvepiu į savo širdį besąlyginę meilę, apgobiu ją šia šviesa, įkvepiu besąlyginę meilę – iškvepiu, įkvepiu besąlyginę meilę – iškvepiu besąlyginę meilę „. Tuo metu jūs turėtumėte išsivaizduoti, kad švelni, be galo lengva, raibuliuojanti besąlyginės meilės šviesa ateina prie jūsų širdies ir pradžioje ją labai švelniai apgobia.
Neskubėkite savo širdies „taranuoti“ jokia energija ir jokia šviesa – pradžioje pajauskite, ar širdis leidžia prie jos prisiartinti, kalbėkite su ja šia energijos kalba: „Įkvepiu besąlyginę meilę, iškvepiu ją „. Pradžioje apgobkite šia besąlygine šviesa ir meile savo širdį iš visų pusių, paskui, jeigu širdis įsileidžia, nori su jumis kalbėti, po truputėlį įkvėpkite į pačią širdį besąlyginės meilės šviesą, kartu įkvėpdami į savo kūną deguonį per nosį. Jūs sėdite, įkvėpdami orą sakote: „Įkvepiu besąlyginę meilę į širdį ” ir įsivaizduojate, kaip švelnios šviesos srautas, energijos srautas, pripildytas besąlyginės meilės turinio, atsrovena prie jūsų širdies ir pripildo ją šviesos, o iškvėpdami jūs išsivaizduojate, kaip iš jūsų širdies išeina nuoskaudos, purvas – tarsi dūmai, negerovės, tamsa. Šitaip jūs ir kvėpuojate – švelniai, ramiai, kantriai.
Turėkite kantrybės sau patiems, turėkite kantrybės savo širdžiai, jeigu norite, kad jinai norėtų su jumis kalbėti, kad jinai taptų jūsų Vidiniu Patarėju, turėkite savo patarėjui kantrybės, pagarbos, įkvėpkite besąlyginės meilės šviesą į savo širdį ir užpildykite šia šviesa. Iškvėpdami įsivaizduokite, kad iškvepiate nuoskaudas (jos gali būti labai senos, šimtų metų senumo, daugybės gyvenimų senumo) ir pakvėpuokite taip. Po kiek laiko jūs pajusite: kaip sakoma, „ant širdies palengvėjo“. Jeigu forsuosite, galite pajusti skausmą širdyje – tai reikš, kad skubate, prievartaujate savo širdį, kad reikėtų daryti atsargiau. Jeigu jūs darysite kantriai, pajausite širdį visai nauju būdu – kaip sakralią erdvę. Iš savo širdies šviesos erdvės jūs pradėsite jausti atliepimą ir tada turėsite ne tik sąžinės balsą, bet tiesiog po truputėlį įgysite širdies atliepimą – kaip nuolatinį, vidinį balsą, kuris jums šneka ne tiktai išbandymų metu, bet tiesiog nuolat su jumis bendrauja. Nuolatinio dialogo reikia būti vertam.
