Šis organas vienas iš sudėtingesnių. Jis aprėpia pakankamai daug. Viena iš pagrindinių temų, susijusių su akimis, yra prasmės tema, įprasminimo tema to, ką matau. Kokią aš suteikiu tam prasmę? Kaip aš tai įprasminu tai, kas yra prieš mane? Kam aš leidžiu būti arba kam neleidžiu būti? Ko noriu ar nenoriu matyti? Kai žmogus ko nors nenori matyti, nebenori leisti kažkam būti, vadinasi, nebegali, neberanda tam prasmės.
Prasmė, prasmingumas, sąmoningumas yra Saulės ir Avino zodiako ženklo dalykai. Neretai akių problema gali būti įvairialypė. Vienas dalykas – puikybė. Kad įsižeidžiu dėl ko nors ir kam nors neleidžiu būti, nenoriu matyti. Tai yra ir pasaulėžiūros dalykai. Vaistas šiuo atveju būtų atlaidumas, tolerancija ir kuklumas: „Aš leidžiu būti visam, be išskirtinumo, visam pasauliui. Leidžiu būti.“
Tai yra Avino zodiako ženklo dalykai, Saulės, taip pat ir Marso – teisimo ir neteisimo dalykai: „Tai, ką matau, aš neteisiu. Aš nepretenduoju suteikti vienokią ar kitokią, pozityvią arba negatyvią prasmę tam, ką matau.“ Tai yra pasaulėžiūros dalykai: taikingumo arba agresyvumo dalykai, smerkimo arba nesmerkimo dalykai.
Regėjimas taip pat priklauso nuo to, kam mes suteikiame svarbą, o kam nesuteikiame, nuo noro spręsti, vertinti, kas yra svarbu, o kas nesvarbu, -nuo pozicijos klausimas. Jeigu yra per daug aštri pozicija, tai taip pat gali pažeisti akis.
Aiškus, geras matymas labai stipriai susijęs su teisingu fokusavimu, su vidine ramybe. Yra tam tikros praktikos regėjimui – ne tiktai jogos praktikos, bet ir mantros. Kai kurios dievybės susijusios su akimis.
Yra daug žmonių, kurie kenčia dėl regėjimo problemų ir tai yra sudėtinga būtent dėl to, kad labai subtilu. Kartais būna, kad regėjimas sutrinka dėl labai staigaus pasaulėžiūros kitimo. Arba kad pasaulėžiūra yra šiek tiek iškreipta ir nebeatitinka tų uždavinių, kuriuos išsikėlė siela šiame įsikūnijime. Galbūt tai yra pasaulėžiūra, priimtina pasauliui, bet jinai kažkaip prasilenkia su pagrindiniais sielos evoliuciniais uždaviniais. Taigi apie tai dar reikėtų paklausinėti savo sielos.
Akys – labai jautrus, sudėtingas organas. Stebuklingas organas. Juk jeigu žmonės pabandytų sukurti akį ar kažką panašaus, iš karto suvoktume kaip tai yra nelengva. Koks akis yra stebuklas ir fizine, ir energijų prasme, ir pačios funkcijos prasme, ir dvasine prasme. Vienas iš tokių atvejų, kurį stebėjau savo praktikoje, gyvenime, tai buvo moteris, kurią pažinojau prieš daug metų, iš tikrųjų labai talentinga moteris, ir ji sirgo diabetu.
Žmones, sergančius diabetu, reikėtų paklausti: „Ar prieš šią ligą jūsų gyvenime buvo situacija, kada jūs praradote kažką labai mylimo ir labai skausmingai tai išgyvenote?“ Na, paprasčiau sakant, kiek aš žinau ir suvokiu, diabetas atsiranda po to, nors ir ne iš karto, kai žmogus išsižada meilės. Taip, jam labai skauda, jis yra sužeistas. Bet vis dėlto, jeigu mes išsižadame meilės, deja, kiek aš žinau, organizmas su tuo nesutinka. Atsiranda diabetas. Kas gi tai yra? Tai problemos su cukrumi. Cukrus, konditerija, meilė – tai Veneros dalykai. Kada jinai yra neharmoninga, kyla dėl šių dalykų problemų. Ir juokinga, ir graudu, ir rimta – kaip pasižiūrėsi.
Tos moters liga progresavo. Mes kalbėjome su ja. Įžvalga iš karto rodė, kad priežastis yra meilės išsižadėjimas, skausmingas mylimo vyro praradimas, vienatvė, liūdesys, negalėjimas atleisti, susitaikyti, pamiršti, negalėjimas surasti kažko kito. Ir, ko gero, pokyčiai pasaulėžiūroje, kuri gimsta iš gyvenimo, iš kurio yra išėjusi meilė, kur jos išsižadėta: „Gerai, tada aš niekada nemylėsiu“.
Ta moteris išsižadėjo meilės, nors tai buvo labai šiltas žmogus. Tuo baisiau, kada išsižada, jog apskritai niekada nemylės, – tuo aštriau neretai reaguoja mūsų kūnas. Ir štai po to įvyko tragedija: ta moteris pradėjo prarasti regėjimą. Ji apako. Tai buvo ilgas, skausmingas procesas. Bet Jūs žinote, kas yra nuostabiausia? Galbūt tai baisu, gal aš neteisi? Kad kartu su regėjimo praradimu dilo šios moters puikybė, atsirado didžiulis kuklumas ir gebėjimas susitaikyti su pasauliu. Taip, ji nebuvo ypač išpuikusi, bet aš manau, kad jos siela pareikalavo iš jos ypatingo kuklumo ir visko priėmimo.
Įdomu tai, kad po daugybės metų vienatvės, kada ji tapo jau žymiai vyresnė ir ne tokia patraukli, ir akla, ir serganti, ji surado savo meilę. Kada aš sutikau ją po daugelio metų, ji buvo kartu su vyru ir tarp jų skambėjo beribė meilė. Įsivaizduojate? Taip, tai buvo didelė drama fiziniame lygmenyje: nuolatinės injekcijos, nuolatinis skausmas, pažeminimas dėl to, kad esi neįgalus. Jautiesi toks ir pasaulis atrodo tau rėžiantis ir nesaugus. Ir didžiulė transformacija sieloje, kada žmogus suranda naujus resursus, vis dėlto išdrįsta pamilti, vis dėlto surasti visiškai kitokį pasaulį, kuriame yra labai daug susitaikymo, kuklumo, pasaulio priėmimo. Ir štai ateina meilė – visai naujai, taip, kaip visai nesitikėjai. Todėl tai buvo tokia nuostabi istorija, su kuria aš susidūriau ir kuri, tiesą sakant, mane pritrenkė. Ši moteris po didžiulės dramos buvo laimingesnė negu prieš ją.