Apie dvasią

…„Iš Dvasios išėję, į Dvasią sugrįšime… tad džiaukimės ilga kelione “….

Čia ir dabar, mes gyvename ne tik trumpalaikį fizinį gyvenimą,

bet ir amžinąjį Dieviškąjį gyvenimą.

Mes viską prisiminsime – mes jau žinome – jau prisimename amžinai.

Tiek, kiek mes leidžiame sau būti Dievu mumyse,

kiek atgręžiame į jį savo meilę, savo dėmesį, tiek juo esame, juo tampame.

Kiek užleidžiame savo asmenybėje vietą Dieviškajai valiai, kiek įsileidžiame,

pakviečiame jį į savo kvėpavimą, jausmus, mintis, ketinimus, svajones, planus,

į savo judesius, žodžius, tiek juo tampame, esame.

Tiek tampame beribe, nežinančia ribų sąmone.

Tiek tampame be pastangų aprėpiančia pasaulį besąlygine meile…

Kiek įsileidžiame, tiek esame Amžinas, nežinantis mirties gyvenimas.

Kad tokie būtume, mums nieko nereikia keisti – tiesiog susivokti.
N. G. Wolmer