Apie sielos bendražygius II d.
Penktadienis, 10 birželio 2016
Sielos kraitis – dorybės Taigi, labai svarbu mums patiems atsigręžti į tą darbą, kurį nuveikė mūsų siela bei kurio rezultatais mes galime naudotis, jei juos suvokiame. Ne įsikūnijimai svarbu, kiek jų buvo, ką fizinis kūnas juose darė, bet svarbu, ką siela juose savimi sukūrė, kokias kokybes ji pati įgijo. Juk pastatyti namai sugriūva, vaikai numiršta,
- Published in Autorės mintys
No Comments
Apie sielos bendražygius I d.
Penktadienis, 03 birželio 2016
Apie draugystę ir bendražygius Kviečiu prisiminti draugystės dvasią, bendraminčių, bendražygių dvasią. Priminti sau, kad mes esame ne tik kiekvienas sau atskirai po vieną, bet taip pat ir visi kartu – kolektyvas, komanda, dvasinė gentis. Mes kartu. Suradome vienas kitą, kad padėtume vienas kitam. Jei neturėtumėte nei vieno bendraminčio, bendražygio, turbūt ieškotume, ar ne? Galvotume: “Kaip
- Published in Autorės mintys
Rūpinkis tiek, kiek tai prasminga…
Pirmadienis, 30 gegužės 2016
„Iš tiesų šis darbas toks svarbus… Taip noriu, kad viskas pavyktų… Bet, tiesą sakant, nežinau, ar sugebėsiu, ar pavyks? O kas, jeigu ne?…” … Kai dirbame svarbius darbus, natūralu, jog rūpinamės, kad viskas puikiai pavyktų. Paradoksalu, tačiau kai persistengiame, rūpestis perauga į susirūpinimą bei tampa kliūtimi, trukdančia sėkmingai dirbti. Jei būsime susirūpinę per ilgai, nenustebkime,
- Published in Autorės mintys
Darbai, besitęsiantys per gyvenimus…
Sekmadienis, 22 gegužės 2016
Išsikelk sau tokius uždavinius, kuriuos vertėtų tęsti kitame gyvenime. (Iš N.G.Wolmer svetainės www.wolmer.lt) Tik prasmingas, dorybingas tikslas suteikia galimybę priimti išbandymus oriai. Veik suvokdamas, jog atkakliai stengsiesi, kol išbandymą paversi savo jėga bei naujomis galimybėmis. Nepriimk kitų variantų – neprivalai to demonstruoti kitiems, tačiau savo vidinėje erdvėje patvirtink sau, jog jei reikės, net jei dabartiniame
- Published in Autorės mintys
Aš galiu keliauti dangumi!
Pirmadienis, 14 kovo 2016
Jūs klausiate ar gali jausti nirvaną vaikas? Didžiulę, besitęsiančią ilgai, įsirėžiančią daugeliui metų į atmintį… Palaimą, nepriklausančią nuo ledų, žaislų, saldumynų, motinos glamonių, pagyrimų ar kitų vaiko pasauliui įprastų dalykų? Manau, kad taip… apie vieną tokią galiu papasakoti. Ją išgyvenau, kai buvau penkerių metų… Gyvenome tuomet sename penkiaaukščiame name – mieste, sostinės senamiestyje, palaimintame senų
- Published in Autorės mintys, Dienoraštis