Apie meditaciją

  / Penktadienis, 21 birželio 2013 / Paskelbta: Meditacijos, kvėpavimo praktikos

Meditacija – tai natūrali žmogaus būsena, tačiau, kaip ir vaikščioti ar kalbėti, jos reikia mokytis. Pageidautina – dar vaikystėje. Meditacijoje nurimęs, nebesikabindamas į trumpalaikes konkrečias mintis, žmogus susisiekia su gamtos, žmogaus ir dvasios gydančiosiomis, harmonizuojančiomis, pakylėjančiomis jėgomis.

Tai padeda nuraminti įtampą, atkurti jausmų pusiausvyrą, harmoniją, išgyventi tyrą palaimą, gilią ramybę.

Be abejo, meditacijų yra daug rūšių – galima išskirti meditaciją su meditacijos objektu ir be jo, su įvairiomis vizualizacijomis ar be jų. Tačiau, jei nuraminę kūną jausmus ir protą tiesiog liekame ramūs, aiškiai suvokiantys save čia ir dabar, mūsų pagrindinė energija, dvasios ir sielos resursai ima darbuotis, kurdami mūsų dabarties būseną visu pajėgumu. Tokiu būdu žmogiškieji resursai sutelkiami dabartinio momento suvokimui bei transformacijai harmonijos, optimalumo, sveikatos link.

Kai giliai nurimstame, tačiau neužmiegame, mūsų sąmonė keičia smegenų elektromagnetinio lauko dažnį. Pereiname nuo  beta bangų (kurios būdingos, kai mąstome apie paprastus kasdienius reikalus, skubame, fiksuojamės ties konkrečių išorinio pasaulio problemų sprendimu) prie  alfa bangų dažnio, kuris labiau būdingas miego, sapno būsenai.

Beta bangos – tai 15 – 35 Hz dažnio bangos. Kai nurimstame, mūsų  smegenys ima generuoti ramesnes, alfa bangas, kurių dažnis – 8-15 Hz. Šioje būsenoje daug lengviau nei beta bangų dažnyje sinchronizuojasi smegenų pusrutulių veikla. Mąstymas,  vidinis veiksmas tampa ypač efektyvus. Būtent todėl galime išspręsti problemas, tarsi to nepajutę, pasukti gyvenimo tėkmę nauja, efektyvesne kryptimi. Sprendimui natūraliai sujungiamos tiek proto, tiek nurimusių jausmų, pasąmonės, tiek sąmonės bei įžvalgos pajėgos.

Meditacija, kai protas, mintys ir jausmai nurimsta, tačiau tęsiame susivokimą, padeda išeiti už dualaus kasdienio proto ribų bei semtis tiesiai iš beribio pasaulio išminties vandenyno.

Kai meditacija tampa gilesnė, smegenyse gali formuotis ir kito pobūdžio bangos. Gilios meditacijos bei miego metu alfa bangos kaitaliojasi su teta bei  delta bangomis. Tai dar ramesnės, lėtesnės bangos. Kuo dažnis žemesnis, tuo yra gilesnė relaksacija ir tuo lengviau gali būti suvokiama įvairi informacija, veiksmingai mokomasi, vyksta savireguliacijos, sveikatos atkūrimo procesas, jeigu išlaikomas sąmoningumas.

Žinoma, smegenų bangų dažnis – ne vienintelis meditacijos privalumas.  Jos metu atsipalaidavimas, proto nuraminimas leidžia suvokti realybę plačiau, aktyviau susisiekti su sielos bei dvasios pasauliais.

Tai ir yra didžiausi meditacijos būsenos privalumai – protui nurimus, gali tapti aktyvi beasmenė, beribė, visa žinanti, archajiškai sena amžinoji dvasia mumyse. Ji neapribota laiko, konkrečios kultūros, proto, baimių ar išlikimo problemų. Būsena, kai esame aktyviame ryšyje su dvasia, leidžia jausti, suvokti pasaulio visumą, neapribotą trimatės, materialios realybės, išgyventi visą jos pilnatvę. Meditacijoje sąmonė leidžia sklęsti astraliniais, dvasios ir sielos pasauliais.  Pajausti, jog galime nebesikabinti į jokius rėmus, šablonus, idėjas,  nepriklausyti nuo jų ir visgi likti ramūs, susivokiantys, visa aprėpiantys…

Tokia būsena vaduoja iš priklausomybės nuo vertinimų, nerimo, baimių, prisirišimų, kompleksų, aistrų. Padeda suvokti, jog būtis jau savaime vertinga, jog jai įprasminti nereikia jokių pastangų. Tai teikia ramią palaimą, gilų nurimimą, susitaikymą su pasauliu, visuomene. Joje gimsta ir plečiasi didžiojo mylinčio vienio išgyvenimas…

Parašykite komentarą

Jūs turite prisijungti , kad galėtumėte komentuoti

Į viršų