BENDRAVIMAS SU SAULE I

  / Antradienis, 28 birželio 2016 / Paskelbta: Kitos dvasinės praktikos, Mokymai

Noriu, kad šiandien pakalbėtume apie Saulę ir Saulės praktikas. Ar žinai, kad per jonines, arba vasaros solsticiją, kai Saulė yra aukščiausiai danguje, o taip pat savaitę prieš ir po jos, yra ypatingas metas prisipildyti Saulės dvasinės šviesos ir jėgos?

– Nujaučiu.
– Na, kita vertus, pasipildyti šia nuostabia energija galima praktiškai visuomet, kuomet esame saulės šviesoje, jos akivaizdoje.
– Tačiau kaip tą padaryti?

FIZINIAI BENDRAVIMO SU SAULE BŪDAI

– Ką gi, yra įvairūs būdai. Paprasčiausias yra, kuomet į Saulę žvelgiama kaip į fizinį objektą. Tuomet galima pasipildyti energija tiesiog būnant tiesioginėje ar netiesioginėje Saulės šviesoje, deginantis, žvelgiant į saulėlydžius ir saulėtekius, naudojant kai kuriuos kvėpavimo pratimus, saugius žvelgimo į saulę būdus, šnekant saulės mantras. Tuomet pasipildymas jos energijomis vyks tiek ir taip, kaip bendraujama. Tai yra, bus bendraujama su ja paprasčiausiu, iš esmės nesąmoningu būdu. Saulės energija bus vartojama. Bendravimo šiuo atveju dar beveik nėra.

Tai bus jos šviesos, energijos vartojimas. Tačiau ir jis gali būti mylintis, pagarbus. Net ir taip, paprasčiausiu būdu prisipildant Saulės energijomis, ji suteikia mums gyvybės energiją, optimizmą, skaistina, tobulina mus, tačiau kol kas mums to beveik nesuvokiant. Nors… kai kurie žmonės per saulės mantrų šnekėjimą ar kvėpavimą įeina į gan gilias patirtis, intuityvų bendravimą su saule. Tačiau tai dar nėra iš tiesų sąmoningas bendravimas, kuomet bendraujama ir suvokiama, jog vyksta bendravimas.

BENDRAVIMUI SU SAULE REIKIA SUBRĘSTI

– O argi galima su Saule iš tiesų bendrauti? Nejaugi mums tai įmanoma? Juk mes lyg skruzdėliukai jos akivaizdoje?

– Mes iš tiesų lyg skruzdėliukai jos akivaizdoje, tačiau bendravimas vis-gi galimas. Na, o ar jis vyks, priklauso nuo Sielos brandos. Siela, kaip ir asmenybė, turi tam subręsti. Vienam žmogui tai bus įmanoma, kitam – neįmanoma. Dažniausiai dėl to, jog žmogus pats atsiribos nuo bendravimo su žvaigžde savo netikėjimu, baimėmis ar puikybe.
Kaip gi siela gali tam subręsti?

sauletekis zeme

PRADŽIOJE SVARBU TINKAMAS SANTYKIS, POŽIŪRIS

– Visų pirma, asmenybė turi išaugti iš dualistinio, kraštutinio požiūrio. Tai yra, ji turi palikti tiek materializmą, kuris puikybėje regi saulėje tik spinduliuojantį fizinį objektą, daiktą, neturintį sąmonės ir mano, kad viską apie tai žino. Taip pat siela turėtų išaugti ir iš vaikiško Saulės garbinimo, kuomet Saulė be ribų sudievinama, kuomet Saulei suteikiama Aukščiausiojo Dvasinio Šaltinio reikšmė, nors ji yra tik ryškiausias Amžinosios Dvasinės versmės tarpininkas, vietininkas čia, Saulės sistemoje. Saulės garbinimas kaip Aukščiausios Dieviškos Esaties būtų toks pat neteisingas, kaip jos materialistinis sudaiktinimas, nesuteikiant jai jokio dvasinio, subtilesnio gyvenimo, nei materialusis… Tai kraštutinumai, kurių reiktų vengti. Taip pat vertėtų palikti puikybę, kuomet su Saule bandoma bendrauti kaip su sau lygia esybe.

– Nejaugi tai iš tiesų įmanoma?

– Taip, tačiau svarbu rasti teisingą santykį, nesitapatinant su neadekvačiu garbinimu ar sudaiktinimu. Kas kita yra jausti gilią, labai gilią, didelę pagarbą, dėkingumą bei meilę šiam neišsenkančios šviesos, šilumos ir gyvybės, sąmoningumo šaltiniui, kokia yra mūsų žvaigždė. Tai būtų teisinga, adekvatu.

– Tačiau juk daugeliui priimti, suprasti idėją apie tai, kad Saulė sąmoninga, gyva esybė yra labai sunku.

– Tiesa. Tai būdinga materialistams, ar jie suvokia, jog tokie yra, ar ne. Tačiau jei siela nebrandi, vaikiška, kuomet ji vis-gi suvokia ar jai pasako autoritetingas žmogus, jog saulė gyva, sąmoninga, dėl nebrandumo ji yra linkusi ją per daug sudievinti…

– Bet gal tam žmogui taip geriau? Kam reikia tam trukdyti?

– Būtent. Kažkuriame sielos evoliucijos etape tai gali būti reikalinga, naudinga. Vėliau sąmonė turėtų plėstis, neapribodama savęs maža pasaulio dalele. Vis-gi, kaip minėjau, jausti didžiulę pagarbą ir meilę Saulei kaip Kosminiam Mokytojui, Globėjui natūralu. Juk pažvelgus į žmogų, jo dydį, jo gyvenimo ilgumą, galime akivaizdžiai pamatyti, kiek žvaigždė pranoksta žmogų.

– Bet … Juk man kalbėjai anksčiau, jog žmoguje yra dvasinė dalis, lygi dieviškajai, jog per ją mes esame lygūs dievams ir žvaigždėms.

– Teisingai. Mumyse visuose yra vieninga dvasinė šerdis, apjungianti, sulyginanti mus su visomis žvaigždėmis, visais tvariniais ar pasauliais, tolygi dieviškajai esačiai. Tačiau ji – kol kas neatskleista, nerealizuota žmonijoje daugelio žmonių, mieganti. Todėl daugeliui tai – kol kas tik teorija, tik siektinybė. O skirtumas, skiriantis mus nuo žvaigždės evoliuciniame kelyje – akivaizdus ir didžiulis. Todėl labai svarbu kuklumas, adekvatumas, bendraujant su tokia iškilia esme kaip žvaigždė. Svarbu neužsimiršti, nepakliūti į išpuikimo iliuziją. Bendravimui labai padės didžiulė meilė, pagarba, nuoširdumas, net susižavėjimas, dėkingumas. Šios savybės atveria duris bendravimui.

– Kaip gi vis-dėl to galima bendrauti su Saule?

– Ko gero natūralu, jog bendrauti gali tik su tuo, ką manai esant gyvu ir nors kažkiek sąmoningu, ar ne tiesa?

– Be abejo, juk negali bendrauti su kažkuo, kas visiškai negyva ar neturi jokios sąmonės.

– Štai. Tai yra pradžia. Tik tas, kuris suvokia, arba jaučia, nujaučia jog Saulė yra gyva, sąmoninga, gali bendrauti su ja sąmoningai.

– Argi galima bendrauti nesąmoningai?

NESĄMONINGAS BENDRAVIMAS SU SAULE

– Žinoma, arba bendrauti pusiau sąmoningai, intuityviai arba vienpusiškai. Taip dažniausiai ir vyksta daugeliui žmonių, nors protu mes to nesuprantame. Pavyzdžiui, kuomet žmogus sėdi, vaikšto saulės šviesoje, dirba kažkokius darbus, ką nors galvoja, jis dažniausiai nemąsto apie saulę. Jis tiesiog suvokia arba jaučia, jog yra šviesoje, saulėje, bet netgi nebando su saule bendrauti. Tačiau nežiūrint į tai, kai esame saulės šviesoje, mes esame nuolatiniame procese, kuomet saulė bendrauja su mumis.

– Kaip tai, kodėl ?

GYVENIMAS SAULĖS AUROJE

– Todėl, kad mes gyvename, kvėpuojame jos auroje, todėl, kad ji mus jaučia, suvokia kaip savo neatsiejamą dalį.

Todėl, kad mus nuolat pasiekia milijonai saulės spindulių. Visa Saulės sistema – tai Saulės sąmonės laukas, tam tikra prasme jos aura, jos subtilus kūnas. Todėl, nors tai atrodo neįtikėtina, tačiau mes gyvename, kvėpuojame ne tik planetoje Žemė, Žemės auroje, bet tuo pačiu – ir Saulės auroje. Saulė nuolat jaučia mus savo sąmonėje bei auroje. Saulė – tai švytinti, didinga, spinduliuojanti sąmoninga asmenybė, gyvenanti labai ilgai fizine prasme ir dar ilgiau savo subtilesniuose kūnuose.

sauletekis

SAULĖ – UNIKALI KOSMINĖ, ŽVAIGŽDINĖ ASMENYBĖ

– Neįtikėtina! Niekada apie tai nepagalvojau. Neįsivaizdavau, kad Saulė, kaip ir žmogus – asmenybė, tik kosminė, spinduliuojanti, žvaigždinė… Tai pritrenkia…

– Žinoma! Natūralu, jog suvokus tai pirmą kartą, tai pritrenkia! Vien šis faktas jau reiškia, jog mes niekad nebūname vieniši. Sielai subrendus, tam pasiruošus, mes galėtume įgyti tokį dievišką, visaregintį, švytintį Mokytoją, apie kokį tik galime pasvajoti. Ši atsivėrusi žinia, šis suvokimas gali mums tapti laimės šaltiniu, didžiulės dvasinės jėgos šaltiniu. Tačiau pradžioje sąmonė turi pasiruošti priimti šią idėją apie gyvą, sąmoningą žvaigždės gyvenimą – jog jis įmanomas, realus. Jog jis realiai gali paliesti kiekvieną mūsų. Jog gali atsiverti sąmoningas bendravimas su šia nuostabia esme. O žinai, kas yra iš tiesų nuostabu?

– Kas?

MES PASIRINKOME MŪSŲ ŽVAIGŽDĘ

– Tai, jog Saulė iš tiesų unikali asmenybė. Kiekviena žvaigždė – nuostabi, unikali asmenybė. Kuomet mūsų Siela nusprendžia evoliucionuoti vienos ar kitos žvaigždės auroje, tai reiškia, jog Sielai ši žvaigždė labai patiko ar pasirodė tiek įdomi, jog ji nusprendė ištisus tūkstantmečius, daugybę įsikūnijimų evoliucionuoti jos šviesoje, jos sąmonėje. Evoliucionuoti kartu su ja, kol išugdys ar patirs tai, ką ir norėjo išugdyti, patirti.

– Nejaugi Siela renkasi, šalia kokios žvaigždės ji evoliucionuos?

Manau, didžiąja dalimi taip, nors tai sudėtingas procesas – tai, kokie veiksniai iš esmės lemia, kur siela renkasi ar yra pasiunčiama tobulėti arba atlikti tam tikrus kosminius uždavinius. Vėliau apie tai, kaip ir apie žvaigždines asmenybes, galėsiu pakalbėti, jei norėsi.

– Labai norėsiu, man tai be galo įdomu…

UNIKALIOS SAULĖS DVASINĖS SAVYBĖS

– Žinau, žinau. Tačiau grįžkime prie bendravimo su mūsų unikaliąja, brangiąja žvaigžde Saule. Mūsų Saulė turi unikalias savybes, apie kurias mes, be abejo, galėsime žinoti tik mažąją dalį ir manau, paprasčiausiąją dalį. Šnekant suprantamai, jai būdingas, lyginant su daugeliu kitų žvaigždžių, didžiulis kūrybingumas, švytintis džiugumas, ir ji spinduliuoja labai daug meilės. Todėl absoliučiai daugumai Sielų, nusprendusių evoliucionuoti šios žvaigždės namuose, jos sąmonėje, yra labai brangios šios dorybės, dėl kurių ji panoro priartėti prie šios žvaigždės, prie jos gyvenimo.

– Argi ne visoms žvaigždėms tai būdinga?

– Tikrai ne. Kaip minėjau, žvaigždės yra unikalios kosminės asmenybės. Mūsų saulė – taip pat. Mūsų Saulė ypač ryškiai pasižymi šiomis savybėmis, nors ji turi dar begalę kitų savybių.

– Neįtikėtina. Nejaugi žvaigždė yra tokia pati, kaip ir mes, asmenybė?

– Ir taip, ir ne. Asmenybe mes ją galime vadinti tik sąlyginai, kad nors kiek suprastume, jog žvaigždė turi savo individualizuotą, sąmoningą, unikalią esatį bei evoliuciją. Tačiau daug kas, didžioji dalis tų aktualijų, kuriomis gyvena žvaigždinė asmenybė, kol kas visiškai nesuvokiamos žmogui vien dėl žvaigždės gyvenimo ilgumo. Juk žvaigždė gyvena milijardus metų, tiksliau, jos fizinis, mums regimas kūnas. Kiti žvaigždes kūnai gyvena dar ilgiau.

Taip pat mums bus nesuprantami tokios esybės uždaviniai ar bendravimas su sau lygiais, tai yra su kitomis žvaigždėmis. Mes kol kas nesugebėsime suvokti tarpžvaigždinio dialogo, žvaigždinio bendravimo, neverta į tai net pretenduoti. Visai kitoks šis gyvenimas bus ir dėl to, jog Ego, savęs tapatumo šerdis tokioje asmenybėje yra nušvitusi, pasikylėjusi iki beasmenio, nedualaus ar dar sudėtingesnio būvio. Didžiąja dalimi žmogui kol kas neįmanoma suvokti Saulės sąmonės globalumo, didybės, platumo, amžinumo, dvasinės galybės ir šviesos, visokeriopos doros, spindinčios ir jos.

Nors žmogui kol kas iš tiesų būtų neįmanoma suvokti Saulės užduotis, kaip mažas vaikas negali įsivaizduoti tėvų uždavinių, tačiau bendravimas įmanomas, kaip su didžiu globėju.

Taigi, yra ir ta dalis, į kurią mes galime atliepti, kuri gali atliepti mums, su kuria galime bendrauti ir gauti daugiau, nei įsivaizduojame, jei esame tam subrendę…

SAULĖ – ŽVAIGŽDINIS LOGOSAS

Taigi, kad atskirtume žvaigždės asmenybę nuo paprastos žmogiškos asmenybes, teisingiau būtų ją vadinti Logosu. Žvaigždiniu Logosu. Tai aprėpia žymiai daugiau, nei asmenybė. Juk logoso pareigos – sinchronizuoti, įkvėpti bei palaikyti visos saulės sistemos gyvenimą, sąmonę, gyvybę, bei energijas, cirkuliuojančias joje.

– Neįtikėtina. Tai didinga, sunkiai įsivaizduojama…

SAULĖ MUMS – KOSMINIS TĖVAS, MOTINA, MOKYTOJAS

– Tikrai. Tam tikra prasme Saulė mums yra ir Kosminis Tėvas, ir Motina, ir šviesiausias, švytintis Mokytojas, kuris mus moko be žodžių, tiesiog teikdamas gyvybę, dosniai spinduliuodamas visam, kas gyva žemėje. Bet, kita vertus, senos sielos, kurios jau baigia savo evoliuciją saulės sistemoje, geba bendrauti su Saule iš tiesų sąmoningu lygiu, tai yra, ir intelektualiu, ne tik jausminiu būdu.

– Dabar aš visai naujai žvelgiu į Saulę. Atrodo, aš ją jaučiu visai naujai. Norėčiau ją apkabinti ir stipriai stipriai prispausti prie širdies…

– Na ir teisingai. Toks santykis iš karto plačiai atveria duris į bendravimą su Saule. Tačiau, be abejo, tai labiau jausminis, nei intelektualus ar sąmoningas bendravimas, vis-gi jis labai svarbus. Meilė, nuoširdumas, dėkingumas, atsidavimas atveria duris į mylintį bendravimą beveik visuomet. Mes iš tiesų turime už ką Saulei padėkoti.

– Kaip manai, kur tu gyveni?

– Žemėje?

sun on hand gesture

SAULĖS KOSMINIUOSE NAMUOSE

– Tiesa, tačiau ir Saulės namuose taip pat. Ji yra ir mūsų kosminiai namai. Žemė, kurioje gyvename, yra tik viena iš planetų Saulės sistemoje. Iš Saulės gimė beveik šios sistemos planetos. Tai vieninga sistema, kvėpuojanti vienu ritmu, gyvenanti vieną gyvenimą. Jei sulygintume su kosminiais namais, tai žemė būtų kaip vienas kambarys, Saulės sistema – kaip namas, galaktika – kaip miestas, visata – kaip šalis, daugybė kitų visatų – kaip kitos, tolimos šalys. O visa visuma panirtų į žmogui nesuvokiamą daugiamatmeninę begalės visatų realybę, kur praeitis, dabartis, ateitis, visos regimos visatos – lašelis didžiojoje nesuvokiamoje dieviškos būties kūne… Todėl sudievinti mūsų žvaigždę kaip Aukščiausiąją, Švenčiausiąją ar vienintelę Dievišką esatį, reikštų susiaurinti savo pasaulį iki saulės sistemos dydžio, labai jį supaprastinti.

– Tai kaip gi galų gale galima bendrauti su Saule?

Į viršų