Meditacija – tai natūrali žmogaus būsena, tačiau, kaip ir vaikščioti ar kalbėti, jos reikia mokytis. Pageidautina – dar vaikystėje. Meditacijoje nurimęs, nebesikabindamas į trumpalaikes konkrečias mintis, žmogus susisiekia su gamtos, žmogaus ir dvasios gydančiosiomis, harmonizuojančiomis, pakylėjančiomis jėgomis. Tai padeda nuraminti įtampą, atkurti jausmų pusiausvyrą, harmoniją, išgyventi tyrą palaimą, gilią ramybę. Be abejo, meditacijų yra daug

Atsisėskite patogiai, nurimkite. Pasakykite sau: „Nuraminu savo protą bei jausmus. Meditacijos eigą bei jos rezultatus įteikiu Viešpaties valiai, malonei, palaiminimui. Tegu ši meditacija atneš naudą visoms mano būties sritims bei visoms gyvoms būtybėms. Tevyksta tai iš Viešpaties malonės“. Pajuskite, kaip Jūsų kūną apgaubia švelni, balta visa persmelkiančios šventos dvasios buvimo šviesa – tarsi be galo

Kai praktikuosime praktikas, susijusias su eterio elementu, tai padės mums išgyventi bendrumo su visu pasauliu pojūtį subtilios, ne žodinės, ne mintinės, tačiau prasminės informacijos lygyje. Juk informacija apie pasaulio visumą, jo aprašą išlaikančios struktūros egzistuoja nepriklausomai nuo žodžių, minčių, nuo to, ar apie jas žinome tuo momentu. Jos gyvos ne tik žodžių, vaizdų, minčių lygyje,