Vasarvidžio naktis

Vasarvidžio dangus toks aukštas, Jog naktis, užsižiūrėjus į saulėlydį, Tiktai prieš aušrą užžiebė žvaigždes…  
Read more
2 Comments

Daugiau nei tai…

  „Nušvitimas yra didžiausias Ego nusivylimas…” (Čogjam Trungpa) Manau – daugiau. Daugiau nei tai… Ego nereikia atsisakyti – tai tiesiog neįmanoma. Ego reikia civilizuoti, pakylėti ligi dvasios, ligi Dieviškumo, nušvitimo, susiliejimo su Neįvardijamuoju.   Ego yra neatsiejama individualios sąmonės dalis, jis ją lydi ligi visiško nušvitimo, kai pats Ego ištirpsta ir tampa nebeatskiriamas nuo Dieviškumo,
Read more
No Comments

Žiogas

Drąsiausias žiogas, sutiktas šią vasarą, turėjo tik vieną didelę koją. Pradžioje jis išgąsdino mane, staiga užšokęs ant rankos. Pasidžiaugiau drąsa, jam ramiai šalia vaikštant.  Vėliau pagailėjau dėl luošumo, o paskui supratau – tai mano problemos, ne jo. Minčių bangos, kitimai – ne jo…
Read more
No Comments

Širdis, išvaikščiota plaštakių

Vasarai dar neįpusėjus, širdis, išvaikščiota plaštakių, apsigobė rūkais ir rasomis. Kažin, ką jis sakys, kai rudenį prisirpę obuoliai nukris…
Read more
No Comments

Šlapios ausys

  Mano katinėlis, garsiai niauksėdamas, vakaro rasota žole parbėga iš miško. Šlapia ne tik jo nosis ir letenėlės, bet ir ausys… Išalko, sušlapo, paisiilgo… Aukšta žolė, iš tiesų aukšta. Jau laikas ją šienauti…
Read more
No Comments