Meditacinis susitelkimas ir nevalinga vienatvė

Šeštadienis, 07 birželio 2014  

Sąmoningas atsiskyrimas,  meditacinis susikaupimas, į kurį panyrama tam, kad priartėtų Dvasios bei Sielos pasauliai,  kad būtų aiškiau suvokiami būties dėsniai bei žmogaus prigimtis, yra visai kas kita nei vienatvė, kai  atsiskiriama nuo kitų žmonių, nepajėgiant pakelti bendravimo dėl nuoskaudų ir nusivylimo. Pirmasis veiksmas yra sąmoningas, į kurį einama dėl tobulėjimo, ego pančių ištirpdymo. Antrasis –

Daugiau pasitikėjimo gyvenimu…

Sekmadienis, 20 balandžio 2014  

Neretai meldžiamės, lyg reikalautume garantijų, lyg bendrautume su draudimo bendrove. Taip ir ir išeina nepažinumas, o kartu ir laisvė… Primenu sau: neužmiršk, būtis – pati savame prasminga, tu turi teisę bandyti… Kūrėjas turi teisę bandyti. Juk jis kuria tai, ko dar nebuvo…

Būtis pati savaime vertinga

Sekmadienis, 20 balandžio 2014  

Ir kai gyvename pagal taisykles, ir kai jas griauname, vistiek kuriame naują pasaulį, kuris pats savaime prasmingas. Tai esminis jo dėsnis – begaliniuose kitimuose neįmanoma pakartoti nei vienos sekundės, nei vieno jau buvusio veiksmo. Kažkas bus naujo, neišvengiamai kitokio.Kūryba, gyvybė pati savaime prasminga. Būtis pati savaime prasminga – ar mums kažkas pavyko ar ne…

Kai mus užvaldo nerimas, baimės, nepasitenkinimas savimi, dažnai tai yra dėl to, jog per daug stengiamės, skubame sukurti, įgyti tai, ko dar neturime. Sukurti tą viliojančią laimę, kuri yra kažkur ateityje, priešakyje, kur mes laimingi, iš tiesų lamingi. Besiverždami į priekį, kartais taip stengiamės, jog dabartis tampa visai nebesvarbi. Mes perkeliame savo dėmesį, jutimus į

Dienos bėga viena po kitos, tai, kas buvo ateitimi, tampa dabartimi, o šioje jau atėjusioje į dabartį ateityje mes vis be sustojimo kuriame kažką, kas bus laimingas ateityje… Atsigręžkime į nuolat kintančią, banguojančią kitimais dabartį laimingi. Palikime baimę, kad joje nerasime nieko, dėl ko galėtume būti laimingais. Būti laimingu ar ne – tai didele dalimi

Į viršų